infa.lt

Žiniasklaida išskalambijo po Lietuvą „baisią” žinią, kad Panevėžio Sausio 13-osios skverelyje, „maršistai” mindo vaikų susmaigstytas pievoje „neužmirštuoles”, kurios, nors nėra joks valstybėje įteisintas simbolis, sparčiai stumiamos mokymo įstaigose, vaikų darželiuose, valstybės institucijose ir naudojamos ypatingai valstybinių švenčių ir minėjimo dienų proga.

Viešoje erdvėje jokio oficialaus paaiškinimo dėl šios valdančiųjų stumiamos „mados” nėra, kaip jau minėta – šis simbolis niekur neįteisintas ir Lietuvoje neturi jokių istorinių šaknų. Jis „madoje” tik valdančiųjų tarpe, demonstratyviai prisisegusių juos viešuose renginiuose ir bandomas „įgalinti” įstaigose, pavaldžiose valdžios struktūroms.

Ir štai vėl „maršistai” (pasak LRyto ir Delfi) sudrumstė viešosios erdvės ramybę. Reikėtų pastebėti, jog rašydami „maršistai”, šie portalai turi omenyje 2021 m. vykusį Vingio parke „Didįjį Šeimos Gynimo Maršą”, po kurio buvo įkurta asociacija „Lietuvos Šeimų Sąjūdis”, tad netiesiogiai (galima sakyti jog tiesiogiai) šie portalai asocijuoja „maršistus” su minėta asociacija ir jos veikla, nors su šiuo aprašomu įvykiu asociacija neturi nieko bendro.

Beje, reikėtų pastebėti, jog jokie „maršistai” iš esmės neegzistuoja – tai tik eilinė etiketė tiems, kurie nesielgia pagal valdžios pateikiamą naratyvą. Tokia pati kaip vatnikai, buduliai, runkeliai (labai mėgiamas V.Landsbergio), padugnės ir visi čia neišvardinti epitetai, kurie labiau tinka pagal turinį juos dalinantiems, nei tiems, kam adresuojami. Ta etiketė gali būti prilipinta bet kam, ir bet kokiu absurdiškiausiu pretekstu.

Ši kartą minėti portalai pabandė ją priklijuoti Panevėžio sąjūdiečių (PPS) ir Laisvės gynėjų grupelei, Sausio 13-osios paminėjimo proga atsinešusiai į minėtą skverą valstybines ir istorines vėliavas. Neminėsime ko jie ten prirašė – tą cituoti net liežuvis nesiverčia, tačiau pacituosime kokį atsakymą atsiuntė Panevėžio Persitvarkymo Sąjūdžio klubo atstovas, Kazys Grabys:

♦

Pamatę Panevėžio miesto savivaldybės kvietimą į neužmirštuolių pievą Sausio 13-osios skverelyje paminėti Laisvės kovotojų dieną, mes, buvę sąjūdiečiai ir Laisvės gynėjai nutarėme tame paminėjime sudalyvauti.

Kadangi ,,niezabutkių” pieva Sausio 13-osios skverelyje kas metai vis plėtėsi , nutarėme į minėjimą atsinešti ir tautinės heraldikos atributiką. Mintis buvo mūsų šventėje pasipuikuoti tautine trispalve , pademonstruoti iš senovės ženklų atkurtas vėliavas su Gedimino stulpais bei su baltuoju Vyčiu.

Matydami sudėtingą geopolitinę situaciją bei nujausdami su kokiomis partinės šaikos jėgomis turėsime susidurti nutarėme vengti provokacijų ir elgtis santūriai, organizuoti geranoriškus tautinių ir svetimų ženklų(niezabudkių) istorijos paaiškinimus.

Tačiau Sausio 13-os atminimo lentos papėdėje dedant mūsų pagamintą simbolinį Lietuvos žemėlapį su trisplvės spalvomis ir uždegant žvakutes prasidėjo užgauliojimai. Vyturio mokyklos vaikams fotografuojantis prie trispalvio Lietuvos žemėlapio paprašiau vaikų turėjusių rankose niezabudkes, kad jas kol fotografuojasi pasidėtų ant žemės prie kojų ir paaiškinau tų gėlyčių trumpą atsiradimo istoriją.

Vaikai geranoriškai paklausė mano prašymo. Tuo momentu prie manęs priėjo miesto savivaldybės mero pavaduotojas V. Jakštas ir pareikalavo , kad aš neterorizuočiau vaikų. Iš karto nesupratus ko reikalaujama, bet pabandžius ir jam priminti vos ne per prievartą brukamų mėlynųjų gėlyčių istoriją, pastarasis tuoj pasišalino.

Kitų mokyklų mokytojos bei vaikų darželių auklėtojos toliau nurodinėjo vaikams kur reikia smaigstyti ,,niezabudkes” bei pačios jas smaigstė ir fotografavosi.

Po vaikų fotosesijos ir mėlynžiedžių pievoje pridauginimo iš skverelio mokytojai ir valdžia greit pasišalino.

Atsivėrus mėlynosios pievos vaizdui pastebėjome, kad dešinėje Sausio 13-os atminimo lentos pusėje per daugybę prismaigstytų neužmirštuolių tankumyną pasimatė ant žemės prismaigstyta , kaip prikalta, tautinė trispalvė vėliava.

Kadangi mokytojos ir valdžios atstovai jau buvo išėję todėl paklausti ko nors ir ką daryti nebebuvo ko. Dėl tokio trispalvės prismaigstymo prie žemės ir jos subadymo prieštaringomis svetimybėmis supratome, kad kažkas iš mūsų brangių, Konstitucijos įteisintų simbolių akivaizdžiai pasityčiojo.

Pagerbę Lietuvos laisvės gynėjų atminimą, sušlapę nuo įkyraus lietaus bei dėl Tautinės tripalvės išniekinimo kartu su rudeniniu liūdesiu širdyse išsiskirstėme.

Nespėjus sugrįžti į namus mus jau pasiekė žinia, kad e.portale ,,Delfi” mus sąjūdiečius ir laisvės gynėjus kažkas apšmeižė, todėl buvome išvadinti ,,Maršistais” ir tapome baisiais žmonėmis.

Kas gali paneigti, kad taip gali elgtis tik valdančiųjų šaikų samdyti žmonės? Ar tai ne jų strategija varžyti Tautos laisvę, žeminti, šmeižti, galų gale susidoroti su besipriešinančiais jų diktatui ir savivalei?

Peršasi išvada, kad Panevėžio Sausio 13-os skverelis taps nebeprieinamu Sąjūdžio žmonėms, taip pat ne visiems laisvės gynėjams. Skverelį kaip ir daugelį Lietuvos vertybinių objektų, ,,prichvatizuos” valdžia ir mūsų miesto bei tautos istorija bus perduota į ,, niezabutkininkų” rankas.

Tačiau mes netikime ir netikėsime, kad mūsų didžiavyriai kovojo ir aukojo gyvybes už tai, kad brangius istorinius Tautinius ženklus ir simbolius kažkokie parsidavėliai pakeistų į kažkokias svetimybes.

Tikėkime, kad Tauta prisimins už kokią laisvę kovojo mūsų tėvai, seneliai ir bočiai kruvinojo sausio dienomis. Tikiu – mes susigrąžinsime laisvę, tiesą ir valstybę. Tauta pakils, apsigins, apsisaugos bei pareikalaus iš politikų atsakomybės.

Panevėžio Persitvarkymo Sąjūdžio klubas
Kazys Grabys