infa.lt

Nelegalūs migrantai ardo spygliuotos vielos užtvaras Lenkijos pasienyje

Vyriausybė praneša parengusi įstatymo projektą, kuriuo esą sutvirtinama Valstybinės sienos apsauga. Esą ES teisės aktai priimami lėtai, todėl Vyriausybė neva rodo iniciatyvą pati pasirūpindama mūsų sienų saugumu, kartu panaikindama neatitikimą ES migracijos teisės aktams.

Bet ar iš tikrųjų yra taip?

Šiuo metu neteisėtai kirtę sieną migrantai yra sulaikomi arba tiesiog išstumiami atgal iš kur atėję. Tam buvo pastatyta dešimtis milijonų kainavusi pasienio vielinė tvora ir už milijonus pirktos pasienio stebėjimo kameros

Prašyti prieglobsčio jie gali tik teisėtose sienos kirtimo vietose – pasienio kontrolės punktuose. Niekur kitur prieglobsčio prašymai nepriimami.

Atrodytų pilnai teisinga teisinei valstybei neprieštaraujanti nuostata, tačiau Vyriausybė, Lietuvos vardu nori ją panaikinti.

Citata iš vyriausybės pranešimo apie naujos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ redakcijos, kuri esą pagerins situaciją:

„Šio įstatymo pakeitimais sudaroma galimybė užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ar neteisėtai.

Taip pat įstatymo projektu panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.

„ES teisė eina įvykiams iš paskos ir labai vėluoja. Todėl privalome turėti nacionalines priemones, kurios padėtų apsiginti nuo hibridinių atakų, migracijos instrumentalizavimo – ir jos turi būti įtvirtintos įstatymu.

Nesame pirmieji – estai, suomiai daro tą patį. Nuo pat neteisėtos migracijos krizės pradžios stengiamės išlaikyti balansą tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių, todėl lygiagrečiai keičiame ir UTPĮ, kuriame numatyti pakeitimai dėl prieglobsčio prašymo pateikimo“, – teigia vidaus reikalų ministrės Agnė Bilotaitė.”

Kitaip tariant, galima suprasti šią nuostatą taip, kad aptikti sienos pažeidėjai (nelegalūs migrantai dažniausiai eina grupėmis) palydimi (ne sulaikomi) iki vietos, kur jiems bus suteiktos visos paslaugos – teisininkai, vertėjai – kad jie galėtų parašyti prieglobsčio prašymą.

Vyriausybė argumentuoja, kad čia nieko baisaus, esą iš anksčiau atkeliavusių 4000 nelegalų, Lietuvoje liko tik 190 žmonių.

Vyriausybė ramina:

„Skaičiai rodo, kad asmenys (nelegalūs migrantai – infa.lt past.) Lietuvoje nesiekia prieglobsčio – iš virš 4000 šalyje buvusių neteisėtų migrantų, šiuo metu likę 190 – visi kiti pasitraukė į Vakarų Europą.

Per 2022 m. buvo fiksuoti 11 211 užsieniečių bandymai neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną.”

Tačiau pagal ES teisę tie nelegalai vis tiek priklauso Lietuvai, net jei jie pabėgę į kitas Europos Sąjungos šalis – pagal pirminės „registracijos vietą”. Ir anksčiau ar vėliau jie bus grąžinti Lietuvai. Visi tie, kurie nedeportuoti į savo kilmės šalis, o tokių dauguma.

Tad priėmus šia įstatymo pataisą – Lietuva taps nelegalų surinkimo punktu, o pridėjus prie jų bėgančius nuo karo ukrainiečius – lietuvių kalbą girdėsime vis rečiau.

„Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektai bus svarstomi Seime.” – optimistiškai užbaigia VRM ministrė Agnė Bilotaitė.

Vienas klausimas – jei nelegalūs migrantai, neteisėtai kirtę sieną ar net ją suniokoję, kad patektų į Lietuvos teritoriją, nebus sulaikomi – tai ką jie darys Lietuvoje ir kas juos prižiūrės?