infa.lt

Nuo amžių kanibalizmas buvo laikoma viena didžiausių nuodėmių. Jį praktikavo tik mažesnių salų čiabuviai ir tik priešiškų genčių atžvilgiu. Bet toks požiūris jau praeitis.

Internete skelbiama „Human Meat Project” informacija liudija, kad pokyčiai mąstyme jau įvyko, ir juos bandoma skleisti plačiojoje visuomenėje, kaip „klimato atšilimo” išprovokuotos maisto krizės sprendimo būtinąją priemonę, leisiančią kažkam išgyventi valgant žmogieną.

Įžanginis žodis:

„Sveiki atvykę į „Human Meat Project”, mes esame žmonių mėsos donorystės programa. Dovanodami kūnus žmonių maistui, imamės veiksmų, kad išspręstume gyventojų pertekliaus problemą, kuri lemia klimato kaitą ir šiltnamio efektą, atsirandantį dėl masinio gyvulininkystės ūkių auginimo siekiant išmaitinti pasaulį.

Žmonių mėsos donorystės misija ir vizija

Siekdami išgelbėti planetą nuo šiuolaikinės civilizacijos ir gyvenimo būdo poveikio, turime pakeisti savo supratimą apie vartojimą ir mitybos pasirinkimą.

Dėl klimato kaitos susiduriame su atliekomis, tarša, miškų naikinimu ir gyventojų pertekliaus problemomis.

Paaukodami savo kūną žmonių maistui, imatės tiesioginių veiksmų, kad padėtumėte kitiems ir sumažintumėte pramoninio amžiaus daromą žalą.

Vartodami žmonių mėsą, mes sukuriame pokyčius tiek savo gyvenime, tiek pasaulyje. Gerindami standartinę gyvenimo kokybę kiekvienoje šalyje ir tautoje, galime visiems pasaulyje suteikti geresnį gyvenimą.

Išgyventi valgant kitų žmonių paaukotą savo „mėsą”. Jie taip ir vadinami – „mėsos donorai”.

Donorams siūlomos „mėsos donorų” kortelės-pažymėjimai, kurie avarijos ar kitos netikėtos donoro žūties atveju informuos, kad šio kūno „mėsa” priklauso tam ir tam, todėl informavus bus išvežta panaudoti pagal paskirtį.

Puslapyje pateikiama informacija, kad priimami sveiki ir nesergančių žmonių kūnai. Esą, jei bus aptikta kokia užkrečiama liga – jie bus atmesti.

Paaiškinama, jog paaukoti galima ir kūno dalis bei organus. Neatmetama galimybė, kad paaukoti savo „mėsą” gali ir gyvas žmogus, išsioperuodamas kurią nors kūno dalį. Čia pat įspėjama, jog toks veiksmas turi būti labai gerai apsvarstytas ir įvertintas, kad ateityje netraumuotų donoro psichikos. Na, ir, žinoma, teisiniai susitarimai siekiant išvengti pretenzijų ateityje.

Citatos:

„Mėsos etiketės svarba: Kaip ir jautiena iš Australijos, JAV, Naujosios Zelandijos ir bet kurių kitų šalių, „Human Meat Project” turi nurodyti kiekvienos dovanotos mėsos ir (ar) organų kilmę ir informaciją visuomenei. Tik „Atsisakyta rodyti“ informacija bus pažymėta kaip N/A. Visa kita informacija, kurią užpildė donoras, bus dalijamasi viešai mūsų donorų sąrašo puslapyje ir nurodyta mėsos etiketėje.”

„Tikime, kad teikdami šias paslaugas galime padėti donorui ramiai numirti ir pateikti geresnės kokybės mėsą.”

Ten pat detalizuojama žmogaus mėsos kiekis ir maistinė vertė:

Vienas kūnas gali pamaitinti iki 40 žmonių

Vidutiniškai suaugusio vyro vien mėsa sveria 65 kg.

Žmogaus mėsos maistingumas dažnai nepakankamai vertinamas, tačiau žmogaus mėsos baltymų ir riebalų tankis gali būti toks pat arba geresnis nei kitų įprastų mėsos produktų, pavyzdžiui, jautienos, vištienos ir kiaulienos.

Kadangi žmogus yra visaėdis gyvūnas, jo mėsos skonis ir tekstūra yra panašūs į kiaulienos skonį ir tekstūrą, jau nekalbant apie tai, kad kokybė gali būti geresnė (priklausomai nuo gyvenimo kokybės įvertinimo).

Viename kūne yra visų būtinų amino, mineralinių medžiagų ir vitaminų, reikalingų kasdieniam vartojimui. Vienas kūnas ne tik gali pamaitinti 40 žmonių, bet ir yra labiausiai prieinamas mėsos ir riebalų šaltinis.

Žinoma, skaitant tokią informaciją nejučiomis kyla klausimas – ar tai nėra koks tragiškai skambantis pokštas, kuriuo stengiamasi į dienos šviesą išvikti kvailius, užkibusius ant kvietimo „gelbėti alkstančius savo kūno „mėsa” šūkio.

Kaip žinia, vienas garsus posakis skelbia, kad „beribis yra tik žmonių kvailumas ir, galbūt, godumas”.

Tikėtina, kad tokių „alkstančiųjų” gelbėtojų tikrai atsiras, tik va klausimas – ar atsiras tokios „mėsos” valgytojų?

Kaip manote jūs?

Nenorėdami didinti šio tinklapio lankomumo – nuorodos nekeliame.  Informacija ten labiau paaiškinanti „kaip ir kokiomis sąlygomis reikėtų tą atlikti”, tačiau nėra platesnės informacijos apie tai, kur ir kas „valgys šią paaukotą mėsą”.

Kadangi nesame tikri, jog tai nėra žiaurus pokštas, informaciją pateikiame tiesiog žiniai, jog žingsniai, siekiant supažindinti žmones su tokia galimybe ir įvertinti jų reakciją į kanibalizmą mūsų laikais – jau daromi.

Gali būti jog šis projektas – tai pirmasis principo „Overtono langas” įgyvendinimo etapas šiuo klausimu.

Galimybė jau pateikta sekant lankytojų reakciją, pradžioj seks atmetimas, vėliau svarstymai, prie kurių prisidės visokiausi „ekspertai ir specialistai”, kalbantys apie žmogienos sudėtį ir naudingus elementus, o kai tema bus įsibėgėjusi – bus pateiktas teisinis įvertinimas, jog tai iš esmės negali būti atmesta, jei žmogus savo noru aukoja savo „mėsą” alkstantiems.

Moralinis aspektas jau nebevaidins jokio vaidmens, nes kas gali būti moraliau už siekį „pamaitinti alkstantį”?

Praktika rodo, jog būtent taip visame pasaulyje yra prastumiami ir naikinami tradiciniai visuomenių tabu.