infa.lt

Seimo nario asmeninio archyvo nuotrauka

Dar neseniai – šių metų sausį – Seimo valdantieji pritarė lietuvių kalbos abėcėlėje nesančių raidžių „q“, „w“, „x“, rašybai Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose, rašo Seimo narys Robertas Šarknickas.

Tiek šio įstatymo svarstymo Seime metu, tiek iškart po jo priėmimo įspėjau, kad po šio sprendimo iškilo grėsmė lietuvių kalbai ir netgi Konstitucijai.

Tokių išvadų tuomet buvo prieita ne vienasmeniškai, o išklausius tokių ekspertų kaip Lietuvos etnoastronomo, nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Jono Vaškūno įžvalgų. Jau tuomet sakėme, kad Pandoros skrynia atidaryta, mat kitas tokio įstatymo priėmimo pasekmių žingsnis bus diakritinių ženklų naudojimas žodžiuose.

Diakritiniai ženklai – virš, prie raidžių ar po jomis rašomi ženkleliai, keičiantys ar tikslinantys kai kurių raidžių tarimą. Tai reikštų, kad be jau įteisintų trijų raidžių („q“, „w“, „x“) būtų pradėti naudoti ir diakritiniai ženklai. O kodėl gi ne? Precedentas jau sukurtas. Ir netruko laukti ilgai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai Seime bandė pristatyti  Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūloma leisti asmenvardžiuose naudoti diakritinius ženklus.

Tai reikštų, kad tam tikrais atvejais Lietuvos Respublikos oficialiame dokumente asmens vardas ir pavardė galėtų būti nė neįskaitomas, kadangi jame būtų gausu rašmenų, nesančių lietuvių kalbos abėcėlėje ir nepažįstamų lietuviams.

Ar kitas žingsnis nebus įteisinti ir kirilicos ar arabų rašmenis? Verta pagalvoti, jei negerbiame savo kalbos. Šį kartą lenkų atstovams Seime nepavyko, teikiamas projektas buvo atmestas.

Kur link mūsų, lietuvių, identitetą veda tokios įstatymo pataisos? Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje yra nurodyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba. Visgi pagal tai, kas vyksta, galiu drąsiai teigti, kad tuoj nebeliks mūsų, kaip tautos, pagrindinio veido – unikalios kalbos.

Ši Seimo kadencija per ketverius savo vadovavimo metus sudarkys amžių amžius puoselėtą kalbą, kurios nesugebėjo paveikti nei bendra Abiejų Tautų Respublikos valstybė, nei šitiek metų trukusi okupacija. Šį kartą padarysim viską ir greit, ir savo noru.

Jeigu mes savo oficialiuose dokumentuose pradėsime vartoti svetimybes, ar tada ta lietuvių kalba vis dar bus valstybinė? O kaip dėl minėto Konstitucijos straipsnio – ar čia nėra prieštaravimo?

Nuomonės nepakeičiau: ir š. m. sausį priimtas, ir dabar įregistruotas įstatymo projektas yra grėsmė lietuvių kalbai ir Konstitucijai. Toks įstatymo pakeitimas yra tiesioginis pasikėsinimas į valstybingumą  ir pilietiškumą.

Turbūt sunku būtų patikėti, kad po šitiek okupacijos metų, čia, Lietuvos širdyje, nesant okupantų, savi Lietuvos Respublikos Seimo piliečiai sieks keisti savą kalbą. Tam reikia padėti tašką.

Nebegalima leisti pasikartoti sausio mėnesio beprotybei.