infa.lt

Vartotojai Rytų Europoje taupo, kad Kalėdų proga ant stalo galėtų pateikti mėgstamus karpių ir kiaulienos patiekalus, nes maisto kainų infliacija, ypač Vengrijoje ir Baltijos šalyse, viršija infliaciją visoje Europos Sąjungoje, rašo Euractiv, remdamasis Eurostat duomenimis.

Eurostato duomenimis, spalį maisto kainos Vengrijoje buvo net 45,2% didesnės nei prieš metus, o dešimtyje rytinių ES šalių maisto kainų infliacija viršijo 20%. Lietuvoje maistas, lyginant su 2021 m. spaliu, pabrango 33,3%, o Latvijoje – 30%.

Ir, nors yra požymių, kad kai kuriose šalyse bendroji infliacija gali būti pasiekusi aukščiausią tašką, maisto kainos vis dar smarkiai auga, dar labiau didindamos pragyvenimo išlaidų spaudimą ir priversdamos centrinius bankus išlaikyti aukštas palūkanų normas, didinant būsto paskolų palūkanas net ir tada, kai ekonomika pradeda smarkiai lėtėti.

Ekspertai teigia, kad pasaulinę tendenciją, kurią lemia didėjančios energijos ir trąšų kainos, dar labiau sustiprina vietiniai veiksniai, įskaitant mažą maisto pramonės našumą kai kuriose buvusiose komunistinėse šalyse, didelę importo įtaką ir sparčiai augantį darbo užmokestį įtemptose darbo rinkose.

Vengrijoje dėl didelės sausros šiemet sunyko kukurūzų ir kviečių derlius, todėl pašarai gyvuliams pabrango, o silpnas forintas padidino importo išlaidas.

Šiuo metu maistas yra pagrindinis Vengrijos infliacijos veiksnys, o ketvirtadienį paskelbti duomenys turėtų parodyti, kad lapkričio infliacija paspartėjo iki 22,2%, o panaikinus degalų kainų ribojimą, ateityje ji turėtų dar labiau padidėti.

Čekijoje spalio mėn. bendroji infliacija sulėtėjo iki 15,1%, tačiau maisto kainos augo, o Lenkijoje maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų infliacija lapkričio mėn. buvo 22,3%, gerokai viršydama bendrą VKI (17,4%).

Vengrijos nacionalinio banko vadovas Gyorgy Matolcsy pirmadienį pareiškė, kad kitais metais infliacija vidutiniškai sieks 15-18%, o daugiau kaip 50% jos padidės dėl maisto produktų.

„Vengrijos maisto pramonė veikia su nepriimtinai mažu produktyvumu ir monopolijomis, joje didelę dalį sudaro importas ir didesnės energijos sąnaudos”, – sakė jis.

Lietuvoje, kurios maža, atvira ekonomika yra veikiama tarptautinių žaliavų rinkų svyravimų, centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus buvo optimistiškesnis.

„Kitą kartą matysime, kad mėnesinė infliacija šiek tiek sumažės, nes energijos žaliavų ir maisto produktų kainų pikas jau buvo ir, tikiuosi, kad jis nepasikartos”, – praėjusią savaitę svajojo jis.

Skurdesnės Kalėdos

Sparčiai augančios kainos ėmė slopinti vartojimą.

Spalį maisto produktų pardavimas Vengrijoje sumažėjo 5,6%, nes šeimos, susidūrusios su per metus daugiau kaip 34% pabrangusia mėsa ir žuvimi bei 80% pabrangusia duona, taupė. Tuo tarpu Čekijos pirkėjai susidūrė su 105% išaugusiomis cukraus kainomis, o miltai Lenkijoje pabrango 45,4%.

Viename Budapešto turguje 75 metų Eva Racz sakė, kad šiemet negalėjo sau leisti tradicinio šventinio karpio patiekalo.

„Tai bus skurdesnės Kalėdos, nes mūsų pensijos yra mažos, o mums reikia mokėti už komunalines paslaugas ir vaistus”, – sakė ji ir pridūrė, kad ji ir jos vyras gyvena iš 200 000 forintų (486 eurų) pensijos per mėnesį.

„Per Kalėdas valgysime sultinį, įdarytus kopūstus ir keptą mėsą su bulvėmis”, – sakė M. Racz. „Jaučiuosi beviltiškai, kad tai tęsiasi, ir kaip ilgai?”

Bendrovės „Barometr Providenta” apklausa parodė, kad lenkai šiemet Kalėdoms išleis vidutiniškai 1259 zlotus (268 eurus), t. y. 307 zlotais daugiau nei prieš metus, nors beveik pusė apklaustųjų teigė, kad pirks pigesnius produktus, kad sumažintų išlaidas.

Tikimasi, kad kitų metų pirmąjį pusmetį infliacija Vengrijoje pradės labai lėtai mažėti.