infa.lt

Žvilgsnis į COVID vakcinas ir paskiepytųjų kraują

07 gruodžio
12:04 2022

Šie 4 paveikslėliai iliustruoja neįprastų reiškinių ir objektų įvairovę, aptiktą tiriamųjų, paskiepytų „Comirnaty” (BioNTech/Pfizer) vakcina, kraujyje. (Vokietijos COVID vakcinų analizės darbo grupė (GWG))

Ar neįvardytos šių vakcinų sudedamosios dalys yra nuosavybės paslaptys, ar netyčinis užterštumas?

Nuo to laiko, kai beveik prieš dvejus metus tapo prieinama COVID-19 vakcina, buvo suleista daugiau kaip 12,7 mlrd. vakcinos dozių. Vieniems buvo skirta viena ar dvi dozės, kitiems – kelios dozės. Vis dėlto daugelis nežino, kas iš tikrųjų yra šių skiepų sudėtyje, rašo „The Epoch Times Healt”.

Maisto ir vaistų administracijos (FDA) interneto svetainėje pateikiami sudedamųjų dalių sąrašai, į kuriuos smalsūs vartotojai gali atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, „Moderna” ir „BioNTech/Pfizer” buteliukuose yra pasiuntinių ribonukleorūgšties (mRNA). Tai genetinė seka, skirta užprogramuoti ląsteles gaminti spyglio baltymą ir taip išmokyti imuninę sistemą apsisaugoti nuo COVID-19 virusui būdingo spyglio gamtoje.

Tarp mažiau žinomų sudedamųjų dalių yra kitoks lipidų (riebalų) mišinys. Pavyzdžiui, „Pfizer” injekcijoje yra 4-hidroksibutilo, o „Moderna” – SM-102. Šiose injekcijose taip pat yra polietilenglikolio, cholesterolio, kelių druskų (pavyzdžiui, kalio chlorido ir natrio chlorido) ir sacharozės (cukraus).

Johnson and Johnson (Janssen) vakcinos sudėtyje nėra mRNA, o jos pagrindinis imuninės sistemos mokymo mechanizmas yra rekombinantinis, replikacijos nekompetentingas adenovirusas, išreiškiantis SARS-CoV-2 smaigalio baltymą.

J&J vakcinoje, kaip ir pirmiau minėtoje mRNA vakcinoje, yra įvairių kitų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, citrinų rūgšties monohidrato, trinatrio citrato dihidrato, etanolio, 2 hidroksipropil-beta-ciklodekstrino, polisorbato-80 ir natrio chlorido.

Keletas šių viešai skelbiamų sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, mRNA ir SM-102, yra vertinamos prieštaringai. Visuomenės sveikatos pareigūnai, reguliavimo institucijos ir vaistų gamintojai suskubo ginti šias sudedamąsias dalis kaip saugias ir būtinas vakcinų veiksmingumui užtikrinti.

Ekspertai taip pat suskubo išsklaidyti nuogąstavimus, kad vakcinose gali būti kitų, dar abejotinesnių, visuomenei neatskleistų sudedamųjų dalių.

Ligų kontrolės ir prevencijos centras savo interneto svetainėje atsako į tokius su vakcinomis susijusius klausimus, teigdamas, kad „vakcinose NĖRA tokių sudedamųjų dalių kaip konservantai, audiniai (pvz., abortuoto vaisiaus ląstelės), antibiotikai, maisto baltymai, vaistai, lateksas ar metalai”.

Tačiau kai kurie tyrimai liudija, kad su metalais yra kitaip.

Metalų buvimas

Šių metų pradžioje Vokietijos COVID vakcinų analizės darbo grupė (German Working Group for COVID Vaccine Analysis – GWG) paskelbė ataskaitą, kurioje išsamiai aprašė, ką rado tirdama įvairius vakcinų buteliukus. GWG yra tarptautinis tinklas, kurį sudaro daugiau kaip 60 mokslininkų, gydytojų ir kitų ekspertų. Jų tikslas – išsami šių vakcinų laboratorinė analizė.

GWG mikrobiologė ir funkcijų prieaugio ekspertė Sabine Stebel rugsėjo 5 d. pristatė grupės išvadas Pasaulio sveikatos tarybos Generalinėje asamblėjoje. Mokslininkai išnagrinėjo daugumą rinkoje esančių COVID-19 vakcinų: „Johnson and Johnson”, „Moderna” ir „AstraZeneca”, taip pat vienintelę vakciną, kuri gavo pilną FDA patvirtinimą –  Pfizer” kompanijos ”  „Comirnaty” (kitoms vakcinoms buvo suteiktas tik leidimas naudoti skubos tvarka).

GWG ištyrė buteliukus naudodama skenuojančią elektroninę mikroskopiją ir energiškai dispersinę rentgeno spindulių spektroskopiją. Buvo rasta gana didelių metalinių svetimkūnių.

Pagal Europos Sąjungos geros gamybos praktikos (GGP) standartus leidžiamas ne didesnis kaip ketvirtadalio mikrometro dydžio dalelių dydis, tačiau GWG analizės metu keliose partijose aptikta daug metalo dalelių, kurių dydis buvo dviženklis. Šių metalinių objektų rasta visuose tirtuose „Pfizer” ir „AstraZeneca” buteliukuose, taip pat kai kuriuose „Johnson and Johnson” buteliukuose, teigia GWG.

„Jei tinkamai filtruojate medžiagą, kuri turi būti švirkščiama, mikroskopu neturėtumėte nieko matyti”, – savo pranešime sakė Stebel. „Šios struktūros tikrai yra per didelės, kad jas būtų galima įšvirkšti į gyvą žmogų.”

Rastų dalelių tipus sudarė šarminiai metalai, tokie kaip cezis ir kalis, šarminiai žemės metalai, tokie kaip kalcis ir baris, taip pat kobaltas, geležis, chromas ir titanas. Tyrėjai taip pat rado retųjų metalų, tokių kaip ceris ir gadolinis, taip pat aliuminio, silicio ir sieros.

Nors kai kurie iš šių elementų yra netoksiški ir net būtini žmogaus sveikatai, dalis jų gali būti labai toksiški net ir mažomis dozėmis.

Vienas iš pavyzdžių – baris, kuris tirpdamas yra toksiškas žmonėms ir gyvūnams. Didelės koncentracijos baris blokuoja pasyvius kalio kanalus ląstelių membranoje. Dėl to sutrinka raumenų ląstelių veikla ir kraujyje atsiranda kalio trūkumas, nes padidėjęs kalio kiekis lieka ląstelėse.

Dar vienas vakcinose esančių toksinių medžiagų pavyzdys – sunkusis metalas kobaltas. Nors nedideli kobalto kiekiai yra būtini gyvybei, perdozavus jo gali pasireikšti tokie simptomai kaip pykinimas, regėjimo sutrikimai, širdies veiklos sutrikimai ir skydliaukės pažeidimai.

Gadolinis yra retasis metalas, naudojamas kaip kontrastinė medžiaga magnetinio rezonanso tomografijoje, tačiau šis metalas gali būti labai toksiškas ir kauptis smegenyse bei kauluose.

Tik „Moderna” buteliukuose nustatyta didelė stibio koncentracija, kuri, palyginti su kitais metalo elementais, buvo didžiausia.

Pokyčiai kraujyje

Be vakcinų buteliukų analizės, GWG tyrėjai ištyrė paskiepytų asmenų kraują ir palygino jį su neskiepytų asmenų kraujo mėginiais. Jie nustatė, kad visų tirtų skiepytų pacientų (konkrečiai tų, kurie buvo paskiepyti „BioNTech/Pfizer” arba „Moderna” vakcinomis) kraujyje buvo „naujų struktūrų”, pavyzdžiui, stačiakampių kristalų ir spiralių.

„Tokių struktūrų žmogaus kraujyje dar niekada nebuvo rasta. Šios struktūros dažniausiai buvo aptinkamos „BioNTech/Pfizer” vakcinoje „Comirnaty”, – rašoma ataskaitoje.

Vakcinuotų žmonių kraujas 100 proc. nuosekliai pakitęs, kaip matyti iš gyvų ląstelių tamsaus lauko mikroskopijos. Tai apima sutrikusią kraujo tėkmę, kai raudonieji kraujo kūneliai prilimpa vienas prie kito, net iki kraštutinių „ruoželių susidarymo”, ir labai sumažėjusį raudonųjų kraujo kūnelių stabilumą bei išgyvenamumą.

Kitas skiepytų kraujo mėginių požymis buvo paties kraujo irimas. Ataskaitoje pateikiami gyvų kraujo ląstelių analizės vaizdai, kuriuose matyti deformuotos eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių, atrodančių kaip įgaubti diskai) ląstelių membranos, ir pažymima, kad „vakcinuotame kraujyje neįprastai greitai suiro įvairių tipų ląstelės”. Tokios ląstelių deformacijos paprastai pastebimos tik pas lėtinėmis ligomis sergančius ir sunkiomis degeneracinėmis ligomis sergančius žmones.

Mokslininkai taip pat pastebėjo dažnus kraujo krešulių susidarymo pavyzdžius ir kraujo klampumo pokyčius, o pas paskiepytus asmenis dėl viena prie kitos prilipusių kraujo ląstelių sumažėjo kraujo tekėjimo pajėgumas.

Toliau straipsnyje seka eilė mikroskopu darytų kraujo mėginių nuotraukų, kuriose vaizduojami įvairūs sutrikimai ir dariniai, kurių kraujyje neturėtų būti. Taip pat komentarai prie tų nuotraukų

Užteršimas ar nuosavybės (komercinė) paslaptis?

Ar šie paslaptingi metalai atlieka kokią nors funkciją vakcinų formulėse, ar jie yra tik netyčinio užteršimo rezultatas?

Vaistų gamintojai pripažįsta, kad užteršimas galimas, nes GWG ne pirmoji aptiko metalo buteliukuose. Grupės darbo iniciatyvą iš pradžių paskatino žinia apie nerūdijančio plieno teršalus, 2021 m. aptiktus „Moderna” vakcinos buteliukuose Japonijoje.

Dviejų 30-40 metų amžiaus vyrų mirtis įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai jie gavo antrąją „Moderna” vakcinos dozę iš užterštų partijų. Tačiau Japonijos sveikatos apsaugos ministerija pareiškė nemananti, kad nerūdijančio plieno dalelės kelia papildomą pavojų sveikatai. O „Moderna” nenurodė, kad dalelės buvo jų vakcinos recepto dalis. Jie pareiškė, kad užteršimas tikriausiai įvyko gamybos metu.

Vėliau tais pačiais metais trijuose Japonijos miestuose esančiose skiepijimo vietose nepanaudotuose „Pfizer” buteliukuose buvo rasta pašalinių medžiagų. Visi buteliukai (iš viso 95) priklausė tai pačiai partijai, tačiau miestuose, kuriuose buvo buteliukai, nebuvo galima nustatyti jų turinio. Jie paprašė, kad „Pfizer” ištirtų baltąją plaukiojančią medžiagą.

Spaudos konferencijoje „Pfizer” Japonijos filialas padarė prielaidą, kad ši medžiaga greičiausiai buvo ne visiškai ištirpusios vakcinos sudedamosios dalys ir kad jos nekelia jokių saugumo ar veiksmingumo problemų. Bendrovė pareiškime teigė, kad žinojo apie pranešimą ir „atlieka išsamų tyrimą”.

Ko dar galima rasti šiose vakcinose? Tai priklauso nuo analizės. Apsvarstykite Ispanijoje atlikto tyrimo išvadas, kuriose nustatyta, kad vakcinose yra vadinamojo grafeno oksido – nanomedžiagos, naudojamos įvairiose biomedicinos srityse.

Ispanijos Almerijos universiteto (Universidad de Almería) chemijos mokslų profesorius ir tyrėjas Pablo Campra rado į grafeną panašių nanodalelių daugybėje keturių skirtingų vakcinų gamintojų buteliukų. Grafenas buvo aptiktas naudojant mikro-Ramano spektroskopijos metodą, kai molekulėms virpinti naudojami lazerio fotonai. Campra 2021 m. lapkričio mėn. ataskaitoje išsamiai aprašo savo metodą ir gautus rezultatus.

Campra pritaikė mikro-Ramano metodą po to, kai optiniu mikroskopu patikrino įvairius objektus, atrinktus dėl jų išvaizdos, panašios į grafeną, ir rado įtikinamų grafeno oksido struktūrų įrodymų

Atlikus kitas, ne Campra, analizes COVID vakcinose aptikta grafeno nanostruktūrų. Tačiau vaistų pramonė ir visuomenės sveikatos ekspertai aiškiai teigia, kad šiose vakcinose nieko panašaus nėra.

Tačiau yra įrodymų, leidžiančių manyti, kad vakcinų gamintojai vieną dieną gali pridėti grafeno į jų sudėtį. 2021 m. gegužės mėn. žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences” paskelbtame tyrime nustatyta, kad grafeno oksido nanodalelės galėtų būti veiksmingos gripo vakcinose dėl šios medžiagos „didelio antigeno įkrovimo pajėgumo ir puikių imunitetą stiprinančių savybių”. Mokslininkai teigia, kad šią medžiagą „galima lengvai pritaikyti įvairių kvėpavimo takų patogenų gleivinės vakcinoms konstruoti”.

Kitas 2021 m. gegužės mėn. atliktas tyrimas rodo, kad grafeno oksido „nanovamzdeliai” gali būti vertingas asmeninės apsaugos priemonių ir kitų medicininių priemonių priedas.

Vargu ar tai būtų pirmas kartas, kai į mediciną pridedama toksiškos medžiagos. Daugelyje vaistų naudojamos toksiškos medžiagos mažomis dozėmis, kad būtų užtikrintas gydomasis poveikis. Pavyzdžiui, stibis – metalas, kurio GWG rado „Moderna” buteliukuose – naudojamas kaip antiprotozoinė pagalbinė medžiaga kai kuriose tradicinėse vakcinose.

Kyla klausimas, ar metalai ir nanomedžiagos, kurių nepriklausomi tyrėjai randa vakcinų buteliukuose, yra patentuotos paslapties dalis, ar netyčinis užteršimas?

Jei tai nuosavybės paslaptis, tai jų taikymas yra nenuoseklus. GWG ataskaitoje teigiama, kad jų tyrėjų grupė analizuotuose vakcinų mėginiuose grafeno nerado.

Tačiau medžiagos, kurias rado GWG, taip pat neatrodo atsitiktinės. Ataskaitoje pažymima, kad ypač „Pfizer” dozėse pastebima daugybė kristalinių plokštelių ir formų, kurias „vargu ar galima interpretuoti kaip priemaišas”.

„Jie reguliariai ir gausiai aptinkami visuose mėginiuose”, – rašoma ataskaitoje.

Jų ataskaitoje pabrėžiama, kad ši santrauka nėra galutinis žodis, o „preliminarus, nuolat tobulinamas tyrimų pristatymas”. Mokslininkai ragina tęsti tyrimus ir diskusijas.

„Dar daug ką reikia išanalizuoti, tačiau tai, ką nustatėme – esame tuo įsitikinę – yra taip svarbu, kad apie tai turi būti informuota visuomenė apskritai ir ypač mokslo bendruomenė. Reikia plačiau suprasti, kokį pavojų sveikatai kelia COVID-19 vakcinos, ir ištirti, kaip galima išvengti blogiausio šių vakcinų poveikio arba bent jau jį sušvelninti”, – rašė mokslininkai.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 1 213

Žymos:

Atsiliepimų 2

  1. Patriotas    -  2022-12-07, 12:25

    Utilizacija:D. Eikit avinai dar po vieną. Kaip sakant, kad kelelis, į anapilin, nedulkėtų :D.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Patriotui    -  2022-12-11, 13:25

    Manai Avys moka skaityti?Jiems reikia sakyti be be beeee

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Sunku jums vasarai...!...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....