infa.lt

„Saxo Bank” pateikia „šokiruojančias prognozes” ateinantiems metams

Danijos bankas „Saxo Bank” paskelbė dešimt „šokiruojančių prognozių” 2023-iems metams. Jos susiję su mažai tikėtinais ir nepakankamai įvertintais įvykiais, kurie vis dėlto „gali sukelti galingą smūgio bangą pasaulio rinkoms”.

„Saxo Bank” vyriausiasis investicijų pareigūnas Steenas Jacobsenas taip apibūdino banko 2023 m. prognozę. „Dabartinė mūsų prognozė paneigia bet kokias prielaidas, kad bus grįžta prie iki pandemijos buvusios infliacijos dinamikos.

Tai neįmanoma, nes įžengėme į karo ekonomikos etapą, kai kiekviena didžioji pasaulio valstybė stengiasi stiprinti savo nacionalinį saugumą visais frontais – kariniu, tiekimo grandinių, energetinio ir net finansinio saugumo.” Ankstesnėje savo prognozėje bankas manė, kad 2022 m. prasidės naujas šaltojo karo etapas.

2023 m. analitikai mano, kad karinis konfliktas Ukrainoje „sugrąžino karo ekonomikos mentalitetą tokio masto, kuris nematytas nuo 1945 m.”.

Trys iš „šokiruojančių prognozių” yra susijusios su tuo, kaip Europa reaguos į šiuos pokyčius. Pirmoji prognozė – vieningų Europos karinių pajėgų sukūrimas. „2023 m. taps aiškiau, kad Europa turi sutvarkyti savo gynybos pajėgumus ir mažiau pasikliauti vis labiau nepastoviais politiniais ciklais JAV, kurie didina riziką, kad JAV gali atsisakyti savo ankstesnių įsipareigojimų.

Visos ES narės susitars iki 2028 m. pradėti kurti bendras Europos karines pajėgas, kurios bus pilnai ir nepriklausomai atsakingos už saugumą sausumoje, vandenyje, ore ir kosmose.” „Saxo Bank” prognozuoja, kad per ateinančius 20 metų ES šiam tikslui skirs 10 trilijonų eurų.

Banko analitikai taip pat tikisi, kad 2023 m. Jungtinė Karalystė gali surengti referendumą dėl „Brexit” atšaukimo. „Spaudžiant nuosmukiui, infliacijai ir dėl to kilusiam visuomenės pasipiktinimui, gali būti surengti pirmalaikiai rinkimai, – sako banko analitikė Jessica Amir, – daugelis atkreipia dėmesį į tai, kad didžioji dauguma jaunosios britų kartos atstovų – apie 80% 18-24 metų amžiaus žmonių – pasisakė už pasilikimą ES. Tuo tarpu du trečdaliai vyresnių nei 65 metų žmonių balsavo už išstojimą iš ES.”

Atsižvelgdamas į tai, analitikas mano, kad kitų metų trečiąjį ketvirtį po pirmalaikių rinkimų į valdžią gali ateiti Leiboristų partija, kuri surengs naują referendumą dėl JK narystės ES.

Prancūzijos gali laukti dar vienas politinis sukrėtimas. Augant kairiųjų įtakai, iš vienos pusės, ir dešiniųjų jėgų, vadovaujamų Marine Le Pen, iš kitos pusės, prezidentas E. Macronas „netikėtai paskelbs apie savo atsistatydinimą”.

Tačiau analitikai neatmeta galimybės, kad E. Macronas iš didžiosios politikos gali pasitraukti tik laikinai ir sugrįžti į pirmąsias gretas taip, kaip 1958 m. tai padarė Šarliss de Golis (Charles de Gaulle).

„Saxo Bank” analitikai mano, kad „karo ekonomikos” iššūkiai bus jaučiami ne tik politikoje, bet ir ekonomikoje. Kylant energijos kainoms, pirmaujančios JAV technologijų bendrovės ir „milijardieriai technofilai” sukurs kelių milijardų dolerių vertės projektą, skirtą naujoms galimybėms energetikos sektoriuje ištirti.

Bankas mano, kad šis projektas savo poveikiu energetikai prilygs „Manheteno projektui”, kurio metu buvo tiriama atominė energija ir kuriama atominė bomba, o investicijos į naująjį projektą sieks apie 1 trilijoną JAV dolerių.

Danijos bankas prognozuoja, kad infliacinis spaudimas ir geopolitinis nestabilumas ir toliau darys poveikį ne tik pasaulio ekonomikai, bet ir finansų rinkai. Atsižvelgdamos į tai, valstybės vykdys konservatyvesnę politiką, mažins investicijas į sudėtingesnes finansines priemones ir investuos į tradicinį turtą, pavyzdžiui, auksą. Pasak „Saxo Bank”, dėl padidėjusios šio metalo paklausos 2023 m. jo kaina pakils nuo dabartinių 1800 JAV dolerių už unciją iki 3000 dolerių.

Dar viena „Saxo Bank” prognozė 2023 m. – bent viena šalis nuspręs atsisakyti mėsos gamybos. Žvelgdami į 2022 m. energetikos šoką, daugelis mano, kad šalys nevykdys savo įsipareigojimų kovoti su klimato kaita”, – sako „Saxo Bank” analitikas Charu Chanana.

Kova su klimato kaita susijusi ne tik su energetika, bet ir su maisto pramone. Kai kurie analitikai mano, kad norint pasiekti nulinio anglies dioksido išmetimo tikslą, iki 2050 m. mėsos suvartojimas turi būti sumažintas iki vidutiniškai 24 kg vienam žmogui per metus, o šiuo metu, EBPO skaičiavimais, jis siekia apie 70 kg per metus.”

Tuo remdamasis „Saxo Bank” daro išvadą, kad „2023 m. bent viena pasaulio šalis nuspręs imtis iniciatyvos kovoti su klimato kaita ir nuo 2025 m. įves didesnius mokesčius mėsos gamybai, o iki 2030 m. visiškai atsisakys vietinės mėsos gamybos, – plėtos technologijas ir gamins augalinės kilmės analogus, kurie yra humaniškesni ir išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.