infa.lt

REUTERS / Evelyn Hockstein

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen davė pradžią diskusijai, kuri gali suskaldyti Europos Sąjungą – ar reikia naujo ES finansavimo, kad būtų sustiprinta bloko pramonės bazė, praneša amerikiečių „Politico”.

ES, kurią užklupo nauji JAV teisės aktai, naudingi Šiaurės Amerikos įmonėms Europos sąskaita, ieško būdų, kaip padidinti savo konkurencinį pranašumą.

Sekmadienį Europos Komisijos vadovė pirmą kartą iš esmės atsakė į JAV infliacijos mažinimo aktą (Inflation Reduction Act – IRA)- prezidento Joe Bideno administracijos klimato kaitos srities teisės aktą, kuris sukėlė Briuselio pasipiktinimą dėl nuostatų, laikomų protekcionistinėmis, ypač susijusių su elektra varomomis transporto priemonėmis.

Be to, kad pažadėjo pertvarkyti bloko valstybės pagalbos taisykles, kad būtų skatinamos vietos investicijos į švarias technologijas, Ursula von der Leyen taip pat paragino skirti „naują ir papildomą finansavimą ES lygmeniu”.

Ji teigė, kad tai reiškia „didesnę paramą” ES planui „REPowerEU” – ES planui, kuriuo siekiama atsikratyti bloko priklausomybės nuo rusiškų dujų. Tačiau U. von der Leyen taip pat paragino skirti „naują ir papildomą finansavimą ES lygmeniu”, atkreipdama dėmesį į naują Europos suverenumo fondą, apie kurį pirmą kartą užsiminė savo kalboje apie Sąjungos padėtį Europos Parlamente rugsėjo mėnesį.

„Bendra Europos pramonės politika reikalauja bendro Europos finansavimo”, – sakė ji Briugėje susirinkusiems klausytojams. „Mūsų Europos pramonės politikos tikslas – siekti, kad Europos pramonė taptų švaraus perėjimo prie ekologiškos gamybos lydere. Tai reiškia, kad per vidutinės trukmės laikotarpį reikia padidinti išteklius, skirtus pradiniams moksliniams tyrimams, inovacijoms ir strateginiams projektams ES lygmeniu.”

Raginimas skirti naują ES lėšų bangą primena diskusijas, po kurių buvo įsteigtas COVID atkūrimo fondas, kuris galiausiai buvo finansuojamas bendrai skolinantis. Jei tos diskusijos buvo gairės, būsimos derybos žada būti ginčytinos.

Nors Komisijos pareigūnai tvirtino, kad jokio konkretaus pasiūlymo nėra ir kad diskusijos su šalimis narėmis tik prasideda, šis klausimas gali būti įtrauktas į kitą savaitę Briuselyje vyksiančio ES vadovų susitikimo darbotvarkę.

Daugelis šalių narių, įskaitant Vokietiją, yra nusiteikusios prieš naujų ES pinigų išleidimą. Vietoje to, jos pasisako už tai, kad pinigai būtų skiriami pagal esamas programas, pavyzdžiui, „NextGeneration EU” ir „RenewEU”. Berlynas toli gražu nėra vienišas su savo pasiūlymu.

„Vis dar yra nepanaudotų pinigų, jau nekalbant apie paskolas, kurios nebuvo panaudotos”, – sakė vienas ES pareigūnas iš fiskaliniu požiūriu apdairios šalies narės. „Paskutinis dalykas, kurio ES nori, yra pradėti diskusijas dėl daugiau ES lėšų.”

Kitos šalies diplomatas sakė „POLITICO’s Brussels Playbook”: „Turime aiškiai žinoti, kuriuos sektorius iš tikrųjų palies IRA ir kokiu mastu. Remdamiesi tuo, galime įvertinti, kur reikalinga parama.” Tačiau pridūrė: „Kam dabar pradėti labai sunkią diskusiją apie naujas lėšas, jei galime pažvelgti, kaip geriau išnaudoti tai, kas jau turima?”