Prieš kelerius metus amerikiečių genetikai sukūrė sintetinį mikroorganizmą, turintį minimalų genų skaičių. Dabar japonų mokslininkai išmokė šias ląsteles judėti: pasirodo, tereikia kelių papildomų baltymų.
Skraidymas ir bėgimas, šliaužimas ir plaukimas – bet koks aktyvus judėjimas prasideda nuo atskirų ląstelių. Tačiau evoliucinė ląstelių judrumo kilmė lieka neaiški. Kai kuriuos šio proceso aspektus atskleidžia naujas Osakos miesto universiteto biologų darbas – jiems pavyko sukurti sintetinį organizmą, gebantį aktyviai judėti skysčiuose. Profesoriaus Makoto Miyata ir kolegų straipsnis paskelbtas žurnale „Scientific Advances”.
Manoma, kad pirmieji mikrobų bandymai judėti buvo susiję su labai skirtingas ir svarbias funkcijas atliekančiais baltymais, įskaitant aktiną ir tubuliną – ląstelės skeleto baltymus. Dėl tam tikrų mutacijų tos deformacijos, kurias šios molekulės patiria darbo metu, ėmė stiprėti ir ėmė keisti visos ląstelės formą, leisdamos jai judėti. Japonijos biologai nusprendė patikrinti šią hipotezę.
Tam jie panaudojo dirbtinius mikrobus JCVI-syn-3b – sintetinių organizmų variantą, kurį prieš kelerius metus amerikiečių genetiko Kreigo Venterio (Craig Venter) komanda sukūrė mikoplazmos pagrindu. Šios ląstelės pasižymi tuo, kad jose yra tik minimalus medžiagų apykaitai reikalingų genų rinkinys, lygiai 473, ir jose nėra nieko „papildomo”, įskaitant aktyvų judėjimą.
Tam reikalingi genai, kuriuos japonų mokslininkai pasiskolino iš bakterijos Spiroplasma, kuri geba judėti „perjungdama” savo ląstelių skeletą iš vienos būsenos į kitą ir įsukdama save į skystą terpę tarsi lankstų kamštį. Šį procesą įgalina septyni baltymai, kilę iš aktino šeimos citoskeleto baltymo MreB. Būtent jų genus biologai įterpė į sintetinio mikroorganizmo syn-3 DNR.
Modifikuotos syn-3 ląstelės įgavo spiralės formą ir iš tiesų gali aktyviai judėti deformuodamosi, kaip ir spiroplazmos. Be to, selektyviai išjungdami naujus genus, mokslininkai įrodė, kad tam pačiam poveikiui pasiekti gali pakakti tik dviejų baltymų – MreB4 ir MreB5 arba MreB1 ir MreB5 derinio. Sin-3 ląstelės, turinčios tokią porą, išlaikė tokį patį gebėjimą judėti.
infa.lt: Genų manipuliacijos tęsiasi „mokslo vardan”, tačiau, galiausiai, kaip ir branduolinės išradimo reakcijos atveju, po ko buvo sukurtas branduolinis ginklas – vėl gali apsisukti prieš žmoniją.
Moksle trūksta „mokslo etikos”, besiremiančios „nepakenk” principu, todėl tiriama bet kas ir bet kieno užsakymu (mokslas finansuojamas), kad tik už tyrimus būtų mokami pinigai.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
kad mokslo kas nors butu kurta taikiems tikslams. Tiesiog,asignavimus tyrimu finansavimui – teturi „gynybos” ministerijos. Jos ir buna uzsakovai! Ir tik po to,kai sukurtas rezultatas atskleidziamas snipu ar netinka karui,jis pritaikomas ne karo tikslams.