infa.lt

konferencijos vaizdo įrašo kadras

Profesorius Ignas Vėgėlė ir VšĮ Sveikatos teisės institutas (STI) savo pranešime spaudai teigia, jog svarsto galimybę reikalauti „pandemijos suvaldymo” organizatorių ir atlikėjų teisinės atsakomybės.

Kadangi, pasak teisininko, nei moralinės nei politinės atsakomybės minėtai grupei priklausantys politikai prisiimti nenori – telieka vienintelis kelias – teisinė atsakomybė (kuri jau nebepriklausys nuo jų norų).

Profesorius I.Vėgėlė paskelbė atliktos apklausos klausimus ir respondentų atsakymus, iš kurių absoliuti dauguma dalyvavusių apklausoje žmonių atsakė teigiamai į šį klausimą:

„Ar 2020 ir 2021 metų priimti pandeminiai ribojimai padarė visuomenei žalą, kurios buvo galima išvengti?“.

„Taip“ ir „greičiau Taip“ atsakė 2/3 apklaustųjų – t.y. 66 procentai.

„Ne” ir greičiau „Ne” – atsakė tik 17% apklaustųjų.

Antrasis apklausos klausimas, kurį spaudos konferencijoje pristatė Ignas Vėgėlė – skambėjo taip:

„Ar politikai ir valstybės pareigūnai turėtų atsakyti už tą sukurtą žalą?“.

„Taip“ ir „greičiau Taip“ atsakė daugiau kaip 58% apklaustųjų.

„Ne“ ir/arba „Greičiau Ne“  teigė 19% respondentų.

Pranešėjas paaiškina, kad teigiamus atsakymus į pirmąjį klausimą davė visos visuomenės grupės, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, išsilavinimo ir amžiaus. Tai yra, kad žala buvo , kad tokios žalos buvo galima išvengti, ir, kad tie, kurių veiksmų pasekoje ta žala atsirado – turėtų prisiimti atsakomybę..

Ignas vėgėlė pažymėjo, kad atsakomybės formų yra įvairių, pavyzdžiui moralinė, politinė, teisinė. Moralinė atsakomybė, pasak teisininko, visų pirma prasideda nuo pripažinimo ]padarius klaidas], galbūt siejama su atsiprašymu. Kaip pavyzdį jis paminėjo Danijos sveikatos apsaugos institucijų vadovus, prisiėmusius moralinę atsakomybę, kuri, pasak pranešėjo, eliminuoja politinę atsakomybę (su tuo, tikėtina, sutiktų ne visi nukentėję).

Atkreipdamas dėmesį į Lietuvos situaciją, I.Vėgėlė pažymėjo, jog „pas mus tai nevyksta”.

Kalbėdamas apie politinę atsakomybę jis atkreipė dėmesį į tai, jog tokia atsakomybė taikoma valstybėse, kurių politikai taiko sau aukštus atsakomybės standartus, „kurie deklaruoja juos, o po to juos taiko”, – patikslino I.Vėgėlė.

Jis priminė apie Ingridos Šimonytės deklaraciją dar prieš jai tampant vyriausybės vadove, jog „bet koks interesų konfliktas, vyriausybės nario neskaidrumas – lemtų jos pačios pasitraukimą…”, tačiau realybė pasirodė kardinaliai priešinga”, – primena pranešėjas.

Politinės atsakomybės klausimu, kuris apima ne tik vyriausybės vadovę, bet ir visus, kurie tuos abejotinus „pandemijos suvaldymo” sprendimus priėmė ir kurių dalis, pasak specialistų, yra neteisėti, I.Vėgėlė sako: „mes negirdime absoliučiai jokios politinės atsakomybės, ir jos nėra”.

Remdamasis 2018 m. Konstitucinio teismo sprendimu profesorius pareiškė, kad patyrę žalą žmonės turi teisę reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš valstybės, bet ir iš konkretaus valdininko, kurio sprendimai sukėlė tą žalą. Jis pažymėjo, kad nėra tokio pareigūno valstybėje iš kurio nebūtų galima pareikalauti tą žalą atlyginti, ir priminė, kad tuo metu KT svarstė ministro atsakomybę.

Reziumuodamas prof. Ignas Vėlėlė sako: „Kadangi mes negirdime ir nematome nei moralinės, nei politinės [politikų] atsakomybės, – tai ko gero reikia labai drąsiai pradėti gilintis, tirti ir kalbėti apie teisinę atsakomybę”.