infa.lt

Bronis Ropė. Maisto kainos – rekordinėse aukštumose

29 lapkričio
06:20 2022

lvzs.lt nuotr

Maisto ar šildymo kainos žmonėms nemažėjo, nors šį mėnesį 2 proc. pigo degalai ir dujos, kurių aukščiausia kaina lapkričio mėnesį siekė 130,26 Eur/MWh, tuo tarpu rugsėjo mėnesį ta pati kaina ,,GET Baltic“ dujų biržoje buvo net 276,18 Eur/MWh.

Paradoksalu – maisto kainos vis dar kyla, tačiau jo tiekimo ar gamybos kaštai mažėja dėl atpigusių degalų ar kitų sąnaudų. Ar nebus taip, kad spekuliacijos, karteliniai susitarimai, ,,laukinė“ konkurencija ar išaugę nepagrįsti įmonių pelnai energetikoje persimes ir prigis maisto sektoriuje?

Vis sparčiau augant maisto ar elektros kainoms neteko girdėti Konkurencijos Tarybos balso. Kas, jei ne valstybė, privalo apginti Lietuvos žmonių teises, kurie šiandien už maistą turi mokėti net 25% daugiau nei pernai?

Ar nebūtų pagaliau laikas Konkurencijos Tarybai pasidomėti ir įvertinti, ar už maistą nesame priversti mokėti gerokai daugiau vien dėl to, kad perdirbėjai ir prekybininkai, prisidengdami ekonomine krize, nori pasipinigauti?

Maisto importas ir maisto tiekimo grandinės spragos

Lietuvos ekonominis potencialas didele dalimi priklauso ir nuo žemės ūkio, todėl turime jį išsaugoti, kad ateityje nesusidurtume su tokia situacija kaip energetikoje, kai vos išgalime pasigaminti 30% elektros energijos patys, o likusią dalį esame priversti importuoti iš Skandinavijos šalių.

Pasauliniai maisto importo kaštai šiemet sudarys iki šiol rekordinę sumą – 2 trilijonus Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Neproporcingas maisto importo padidėjimas turi neigiamų padarinių ekonomiškai pažeidžiamoms šalims, kur toks importas susitraukė 10%. Akivaizdu, kad vien importuotojams bus sudėtinga finansuoti ženkliai išaugusias tarptautines sąnaudas, todėl maistas, atsivežamas iš svetur, gali brangti.

Vertinant maisto kainas ir infliacijos rodiklius, deja, bet tampame lyderiais. Maistas Lietuvoje brangsta sparčiausiai lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Maža to, Lietuvoje yra fiksuojama viena didžiausių infliacijų visoje Europos Sąjungoje.

Lyginant su pernai metais, šiemet už maistą ir nealkoholinius gėrimus mokame 33,7% daugiau, o kur dar gerokai pabrangęs būsto išlaikymas, išaugęs net 37,9%. Dviženklė infliacija, kuri šių metų rugsėjį pasiekė didžiausią per 26-erius metus ribą, sudarė 22,5% Tiesa, spalio mėnesį infliacija šiek tiek sumažėjo ir siekė 22%, tačiau vis tiek išlieka rekordiškose aukštumose.

Brangstančio maisto akivaizdoje, žaliavos brango gerokai mažiau. Šalies ūkininkai taip pat negali pasigirti uždirbtais pelnais, nes žemės ūkio produktų supirkimo kainų indeksas didėjo mažiau nei maisto kainos – lyginant su 2020 m. paaugo iki 17,2%. Tokia situacija verčia įtarti, kad yra verslų, kurie naudojasi augančių maisto kainų situacija. Negalima atmesti ir spekuliacijų, kai dirbtinai didinama maisto kaina, mažinant jo pasiūlą rinkoje.

Išaugusios maisto kainos ir infliacija verčia dalį šeimų, auginančių du vaikus, per mėnesį maistui skirti 20-30% visų savo išlaidų vien maistui. Maža to, 82% pirkėjų dėl ribotų finansinių resursų yra priversti pirkti prekes su nuolaida.

Tai, kad vis daugiau lėšų iš šeimos biudžeto atitenka maistui ir sparčiai gausėja gretos tų gyventojų, kurie perka prekes su nuolaida – reikalauja imtis priemonių, kurios leistų atpiginti maistą. Viena iš tokių priemonių – peržiūrėjimas maisto tiekimo grandinės veikimo, kai maisto produktai iš ūkių tiekiami galutiniams pirkėjams per perdirbėjus ir prekybininkus.

Prekybininkai ar kitos suinteresuotos grupės, dalyvaujančios maisto tiekimo grandinėje, gali taikyti gerokai didesnius antkainius produktams. Atsižvelgiant į tai, kad susiduriame su ekonomine krize, nevertėtų atmesti ir kainų lubų pagrindiniams maisto produktams įvedimo, tokiu būdu užtikrinant, kad žmonės galės įpirkti būtinus maisto produktus.

Svarbu paminėti ir tai, kad kylant maisto kainoms, šalies gyventojai vis mažiau įperka produktus, užaugintus ekologiniuose ūkiuose, kurie yra brangesni. Ekologiškų produktų žaliavų kilmė yra griežtai tikrinama, o tai reiškia, kad ekologiški maisto produktai turi būti sudaryti iš ne mažiau nei 95% ekologiškų ingredientų.

Ekologinei gamybai taikomi papildomi reikalavimai, todėl sudėtinės ekologiškų produktų dalys, tokios kaip perdirbimo pagalbinės medžiagos, fermentai, vitaminai ir mineralinės medžiagos bei kitos – negali būti genetiškai modifikuotomis, todėl turi teigiamos įtakos gyventojų mitybai, savijautai ar nepadidina nutukimo rizikos.

Pasaulinė maisto krizė

Gyvename globaliame pasaulyje, todėl būtų naivu tikėtis, kad ateityje mūsų negali paliesti maisto krizė. Šiandien nuo šios krizės pasekmių kenčia dalis visuomenės pasaulyje – 828 mln. gyventojų kiekvieną vakarą eina miegoti alkani. Dar pernai, Lietuva turėjo kovoti su migrantų iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos šalių krize, nors gerokai anksčiau nebūtume apie tokią krizę net pagalvoję.

Būtume neteisūs, jei teigtume, kad maisto krizė kilo vien dėl konfliktų ar karų. Žinoma, tai turėjo tiesioginės įtakos šiai krizei vystytis, ypač, jei kalbėtume apie karą Ukrainoje. Rusai sugriovė didelę dalį Ukrainos transporto infrastruktūros ir Juodosios jūros uostus, todėl drastiškai sumažėjo žemės ūkio produktų eksportas.

Ukraina – viena didžiausių žemės ūkio maisto produktų gamintoja ir eksportuotoja pasaulyje. Joje užauginama apie 30 proc. viso pasaulio tiekiamų kukurūzų ir kviečių bei pagaminama daugiau nei pusė pasaulyje teikiamo saulėgrąžų aliejaus.

Vis dėlto, tai, kad dalis žmonių kenčia nuo maisto nepritekliaus, lėmė rekordiškai išaugusios maisto, grūdų ir trąšų kainos. Remiantis Pasaulio banko statistiniais duomenimis, 2022 m. kovą maisto kainų indeksas šoko į rekordines aukštumas – 159,7 punkto, tuo tarpu spalio ir lapkričio mėnesiais svyravo ties 136,3 ir 135,9 punktais.

Maisto kainų indeksas nusako, kiek kartų brango grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių aliejų ir cukraus kainos tarptautinėse rinkose. Grūdų kainos vis dar kyla – lapkritį fiksuotas 3 proc. kainų augimas, kurį lėmė brangę kviečiai dėl sumažėjusios jų gamybos ir tiekimo į Jungtines Amerikos Valstijas.

Vėlgi, būtų neteisinga kaltinti vien pasaulines rinkas dėl išaugusių maisto kainų, neieškant sprendimų šalies viduje, kurie leistų pažaboti maisto kainas drauge su valstybinėmis institucijomis, tokiomis kaip Lietuvos Respublikos Konkurencijos Taryba.

Negriaukime Lietuvos žemės ūkio

Šiandien šalies ūkininkai nuogąstauja, kaip reikės vykdyti Europos Sąjungos įsipareigojimus ir kartu išlaikyti konkurencingumą bei skirti dalį lėšų ūkių modernizacijai. Dar 2018 m., kai Europos Komisija pristatė pirmąsias Bendrosios žemės ūkio politikos gaires, buvo kalbama, kad už žaliųjų, aplinką tausojančių, reikalavimų įgyvendinimą ūkininkams bus mokama papildomai.

Deja, bet pažadai liko tik pažadais, nes aplinkosauginėms priemonėms naudojami to paties išmokų krepšelio pinigai. O tai reiškia, kad ūkininkas privalo atriekti dalį savo biudžeto įplaukų, atsisakant techninių naujovių diegimo ūkiuose, kas leistų gerokai didinti ūkių našumą ir efektyvumą.

Gyvulininkystė Lietuvoje nyksta, nes auginti galvijus tapo per brangu, padidėjus pašarų kainoms. Ūkių, auginančių tik pienines karves ar kiaules, skaičius Lietuvoje per pastaruosius metus mažėjo – lyginant su 2018 m., pieninių karvių šiemet išauginome 23,03% mažiau, o užaugintų kiaulių skaičius Lietuvoje sumažėjo net 39,39%.

Lyg to būtų maža, ūkininkavimui pagalius į ratus kiša trąšų stygius ir didėjusi jų kaina. Trąšų trūkumą sąlygojo energetikos išteklių kainų šuolis ir logistikos trikdžiai.

Vėlgi, išeičių, kaip padėti šalies ūkininkams spręsti problemas – ne viena. Svarstant, kaip suvaldyti trąšų trūkumo problemą, Europos Sąjungoje vis aktyviau diskutuojama apie organinių trąšų, kurios yra mažiau kenksmingos aplinkai nei cheminės, platesnį panaudojimą.

Tam, kad tai įgyvendinti, keičiamas iki tol buvęs griežtas tokių trąšų naudojimo reglamentas. Europa susitarė vykdyti bendrą dujų pirkimą, todėl maisto gamybos ar trąšų kainos klausimas galės išsispręsti.

Tam, kad ūkininkai Lietuvoje ir kitose bendrijos šalyse išgyventų, o parduotuvių lentynose netrūktų tam tikrų produktų, siekiame įgyvendinti skirtingas priemones Europos Sąjungoje.

Pavyzdžiui, Europos Komisija nori inicijuoti paramą žemdirbiams, patiriantiems dideles gamybos sąnaudas, papildomai skiriant 450 mln. eurų. Vis daugiau kalbama ir apie modernių technologijų, kurios leistų žemdirbiams išgauti kuo daugiau naudos iš dirvos, tačiau vartojant kuo mažiau trąšų, pritaikymą žemės ūkyje.

Sparčiai augančias maisto kainas suvaldysime, jei tokios institucijos kaip Konkurencijos Taryba peržiūrės maisto tiekimo grandinę ir įvertins, ar perdirbėjai ir prekybininkai nėra šios grandinės monopolizavę, taikydami kartelinius susitarimus ar nepagrįstus antkainius.

Tam, kad galėtume aprūpinti šalies gyventojus kokybišku ir įperkamu maistu – privalome išlaikyti ir žemės ūkį. Nenorėdamas tuščiažodžiauti, o realiais darbais prisidėti prie to, kad Lietuvos žmonės už maistą nepermokėtų, kreipiausi į Konkurencijos Tarybą. Paraginau ją ištirti maisto tiekimo grandinę bei išsiaiškinti, ar joje nesivadovaujama karteliniais susitarimais ir nesąžininga konkurencija.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 144

Žymos:

Atsiliepimų 5

  1. VŽA    -  2022-11-29, 07:02

    Visas išvardinta blogybes žino kiekvienas mąstantis žmogus, tad kartojimas nepalengvins. KĄ KONKRETAUS yra padarę kniurksodami EP?… Kaip mūsų premjerė, tik piš?…

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Valgysime ropes    -  2022-11-29, 07:44

    Ropė yra tipiškas parazitas įsiteisęs šiltoje vietoje, bet tos vietos nepriteršiantis, kad jo niekas nepastebėtų.

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Kol egzistuos    -  2022-11-29, 13:22

    tarpininkai ir visokios „logistikos” – tol viskas tik brangs!

    Atsakyti į šį komentarą
  4. Tam ir deleguoja    -  2022-11-30, 11:23

    verslai savo kandidatus i valdzias,kad viskas brangtu,o uzdarbiai mazetu.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Nereikia jokiu mokesčių, reikia tik paprasto sprendimo. Pirmiausia tokiai mažai valstybei reikalinga turėti karo instruktorių...

Man tai absurdo viršūnė, kuomet naujas mokestis reklamuojamas per komercinę radijo stotį. Ir, aišku, reklamos...

Kažką praleidau : Iki šiol maniau, kad jankiai visur gauna malkų ir gėdingai sprunka. Vien...

Kokia mamytė, toks ir sūnelis....

Žygizmundai Ukraina uber alles. Ar ne laikas tamstai Maldeikienei ir dar keletui proto žaibu psichiatrinėje...

psichas jabanas...