infa.lt

Photograph: Dara MacDonaill

SADM pranešimas:

Nedarbas Lietuvoje per metus sumažėjo daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis ir daugiau nei kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Darbingo amžiaus žmonių užimtumo lygis šių metų trečiąjį ketvirtį siekė 75 proc. ir buvo aukščiausias per daugiau kaip du dešimtmečius.

Eurostat  duomenimis, nedarbas Lietuvoje rugsėjo mėnesį siekė 5% ir buvo 1 proc. punktu mažesnis, nei vidutinis ES ir 1,5 proc. punkto mažesnis nei prieš metus. Nedarbas Lietuvoje per metus sumažėjo daugiau nei ES vidurkis ir daugiau nei Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.

Europos Sąjungoje nedarbo lygis per metus vidutiniškai mažėjo 0,7 proc. punkto, Latvijoje – 0,6 proc., Lenkijoje – 0,5 proc. punkto, Estijoje – padidėjo 0,2 proc. punkto.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. trečiąjį ketvirtį užimtumo lygis Lietuvoje siekė 75,2 proc. ir buvo aukščiausias per visą stebėjimo laikotarpį nuo 1998 m. Šių metų trečiąjį ketvirtį užimtumo lygis buvo 2 proc. punktais aukštesnis nei prieš metus.

Darbo rinkoje fiksuojamas nedidelis lėtėjimas. 2022 m. trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 5,7 proc. ir, palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, padidėjo 0,5 procentinio punkto, o palyginti su 2021 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 1 procentiniu punktu.

Nedarbo kitimo tendencijos panašios į ankstesnių metų – pasibaigus vasaros sezoniniams darbams, darbo rinka, kaip įprasta, tampa šiek tiek pasyvesnė, mažėja darbo jėgos paklausa.

infa.lt: Žinant, kad iš Lietuvos nuolat išvyksta daugiau žmonių, nei į ją grįžta, tokį nedarbo mažėjimo efektą galima susieti su išvykusių darbingų žmonių skaičiumi, kurie pagerino statistiką procentais bei įdarbintais ukrainiečiais, kurių, jei tikėtume ankstesniais pranešimais, dirba apie 50%. Kadangi jie nėra respublikos piliečiai – nedirbantys patenka į kitą kategoriją, kaip pabėgėliai, o dirbantys – į statistinius dirbančiųjų duomenis.

Tokiu būdu, galimai, atsiranda nedirbančiųjų pakeitimas dirbančiaisiais. Kitas dalykas tas, kad nėra pateikiami absoliutūs skaičiai – koks skaičius realiai įsidarbino žmonių ir kiek buvo prieš tai dirbančiųjų, todėl darbingų bet nedirbančių žmonių išvykimas procentais visada gali pagerinti nedarbo statistiką. Jei iš Lietuvos išvyktų visi žmonės, o liktų dirbti tik viena Ingrida Šimonytė – galima būtų sakyti, kad nedarbo Lietuvoje nėra visai, kad dirba visi 100% darbingų žmonių.

O šios vyriausybės bendri darbo rezultatai griūvant ekonomikai, neįtikina tuo, kad šalyje galėtų realiai pagerėti verslo situacija, ypač brangstant energijai ir daugeliui verslų užsidarant ar bent stabdant veiklą. Matematinės manipuliacijos procentais kitų šalių nedarbo rodiklių fone neatrodo patikimos.