infa.lt

lrv.lt nuotr.

Vyriausybės premjerė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė Geros valios kompensacijos už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų ir Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektą Nr. XIVP-2290, kuriuo siekiama reglamentuoti kompensavimo už Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų, tvarką. Pasak premjerės, siūloma kompensuoti dviem dalimis.

„Viena dalis kompensacijos būtų skirta asmenims, kurie negalėjo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus dėl įvairių priežasčių, bet kur yra įmanoma, papildomai ištyrus ir išnagrinėjus situaciją, fiksuoti konkrečius asmenis ir konkrečius įpėdinius, kuriems būtų numatyta simbolinė finansinė kompensacija. Vienodo dydžio suma už reikalavimą būtų išmokama kaip tam tikra kompensacija konkretiems asmenims. Likusi dalis, didžioji dalis, būtų skiriama bendroms  žydų bendruomenės reikmėms, kadangi labai didelė dalis turto, galima pasakyti, priskirtina būtų prie vadinamojo bešeimininkio turto vien dėl tos priežasties, kad Lietuvoje per holokaustą žuvo ne tai kad didžioji, bet absoliučiai didžioji dalis čia gyvenusių žydų ir tų įpėdinių nustatyti objektyviai neįmanoma ir todėl kompensacija būtų skiriama bendruomenei, kuri išliko, kuri tęsia savo veiklą Lietuvoje, kuri įgyvendina įvairius kultūros paveldo ir kitus projektus“, – sakė Ingrida Šimonytė.

Premjerės teigimu, kompensacija būtų pradėta mokėti 2024 metais, ir būtų dalimis išmokėta iki 2030 metų. Kompensacija būtų mokama iš valstybės biudžeto Vyriausybės kompensacijomis disponuoti paskirtam fondui.

Siūloma, kad mokėtinas piniginės kompensacijos dydis už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą, taip pat bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar įpėdinių būtų, 37 mln. eurų.

Įstatymo projekte numatyta, kad nukentėję asmenys ar jų paveldėtojai individualius prašymus ir turimus juos pagrindžiančius dokumentus fondui turėtų pateikti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Fondas ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. įvertintų gautų prašymų pagrįstumą ir nustatytų visiems nukentėjusiems asmenims vienodą skiriamos kompensacijos dydį.

Įstatymo projekte numatyta, kad kompensacijos sumos (per 37 mln. 71 tūkst. euro už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą ir 37 000 000 eurų už neteisėtai nusavintą Lietuvos žydų nekilnojamąjį turtą) yra galutinės, ateityje negali būti keičiamos ir reiškiamos pretenzijos dėl jų.

Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.

Projektui po pateikimo pritarė 85, prieš balsavo du, susilaikė 9 Seimo nariai. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti gruodžio 15 d.

infa.lt: visiškai nesuprantama kuo dėti Lietuvos piliečiai, verčiami apmokėti nacių ir sovietų reikalų palikimą. Kodėl nepareikalaut šių lėšų iš Vokietijos ir Rusijos, kaip tą padarė Lenkija ir ES, įšaldžiusi Rusijos lėšas? Kodėl iš tų lėšų negalėtų būti skirta ir žydų daliai apmokėti? Ar todėl, kad savus skurdint lengviau?