infa.lt

Nukritusios raketos fragmentas | Twitter nuotr.

Panašu, kad kariniai veiksmai Ukrainoje pirmą kartą turėjo tiesioginių tragiškų pasekmių NATO ir ES valstybei narei.

Antradienį vakare Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad šalies rytuose, netoli sienos su Ukraina esančiame Przewodowo kaime, nukritus dviem raketoms, žuvo du žmonės.

Žurnalistų teigimu, tai gali būti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų numuštos raketos nuolaužos. Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis sušaukė skubų Saugumo tarybos posėdį. Dar prieš pasirodant pirmiesiems oficialiems Varšuvos pareiškimams, Lenkijos kaimynės apkaltino Rusiją.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija vėliau patvirtino, kad Lenkijos teritorijoje nukrito rusų gamybos raketa.

Lenkijos prezidentas savo ruožtu teigia, esą šiuo metu neturima įtikinamų įrodymų kas paleido tas raketas:

„Šiuo metu neturime įtikinamų įrodymų, kas paleido šią raketą. Tyrimo veiksmai tęsiami. Greičiausiai tai buvo Rusijos gamybos raketa”, rašoma prezidento kanceliarijos Twitter paskyroje.

Prezydent @AndrzejDuda: Nie mamy w tej chwili jednoznacznych dowodów na to, kto wystrzelił tę rakietę. Prowadzone są czynności śledcze. Najparwdopodobniej była to rakieta produkcji rosyjskiej.

📍@BBN_PL

— Kancelaria Prezydenta (@prezydentpl) November 15, 2022

Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija visus šiuos pranešimus laiko „sąmoninga provokacija, kuria siekiama eskaluoti padėtį”. Ir patikino: „Paskelbtos įvykio vietoje esančių nuolaužų nuotraukos neturi nieko bendra su rusiškais ginklais”, praneša Kommersant.

„Lenkijos žiniasklaidos ir pareigūnų pareiškimai apie tariamą „rusiškų” raketų kritimą netoli Przewodówo kaimo yra sąmoninga provokacija, kuria siekiama eskaluoti situaciją. Rusijos ginkluotė nesudavė jokių smūgių į taikinius prie Ukrainos ir Lenkijos valstybinės sienos”, – antradienio vakarą pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Lenkijos laikraštis „Gazeta Wyborcza” pranešė keletą detalių. Anot jo, dienos metu Przewodoqo gyventojai matė „keistą objektą, greitai krentantį į žemę”, o „po kurio laiko visą apylinkę sudrebino galingas sprogimas”. Tai įvyko 15.35 val. vietos laiku.

Sprogimo epicentras buvo grūdų supirkimo zonoje, netoli svarstyklių, kuriomis sveriami grūdai. Jo aukomis tapo brigadininkas ir ūkininkas, atvežęs kukurūzų.

Mūrinis pastatas, kuriame stovėjo svarstyklės, buvo visiškai sugriautas. Greitosios pagalbos automobiliai į įvykio vietą atvyko 16.00 val.

Visegrad leidinys pranešė, kad iš Tomaszów Lubelski aerodromo į orą pakilo Lenkijos naikintuvai (kur jie skrido, nepranešama). Apie 19.30 val. vietos laiku pranešta, kad Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sušaukė skubų vyriausybinio Saugumo ir gynybos komiteto posėdį. Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Miuleris (Piotr Müller) ragino susilaikyti nuo spekuliacijų. „Informacija, kuri bus pateikta komitete, bus perduota vėliau, jei bus įmanoma, kiek tai bus įmanoma”, – sakė jis žurnalistams, pranešdamas apie posėdį.

Przewodowas yra už kelių kilometrų nuo Lenkijos ir Ukrainos sienos, į šiaurę nuo Lvovo. Anksčiau antradienį Ukrainos valdžios institucijos pranešė apie didžiausią raketų ataką prieš šalies energetikos infrastruktūrą nuo vasario 24 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų duomenimis, lapkričio 15 d. į šalies teritoriją buvo paleista apie 100 raketų, tuo tarpu spalio 10 d. – 84.

Po skubaus susitikimo Nacionalinio saugumo biuro būstinėje Piotr Müller sakė, kad Lenkija didina kai kurių karinių dalinių kovinę parengtį. Tačiau vyriausybės atstovas spaudai nekomentavo incidento priežasčių versijų ir atsisakė atsakyti į papildomus klausimus.

I am certain Latvia will support Poland as it sets to trigger @NATO‘s Article 4. In any case, we need to bolster air defense systems near NATO borders. And this defense is also needed at least in the western parts of Ukraine!

🎥 @cnni pic.twitter.com/eSn4pSXG49

— Artis Pabriks (@Pabriks) November 15, 2022

Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks savo Twitter paskyroje pareiškė: „Reiškiu užuojautą mūsų ginklo broliams lenkams. Nusikalstamas Rusijos režimas paleido raketas, kurios nukreiptos ne tik į Ukrainos civilius gyventojus, bet ir nusileido NATO teritorijoje Lenkijoje. Latvija visiškai palaiko Lenkijos draugus ir smerkia šį nusikaltimą”.

My condolences to our Polish brothers in arms. Criminal Russian regime fired missiles which target not only Ukrainian civilians but also landed on NATO territory in Poland. Latvia fully stands with Polish friends and condemns this crime.

— Artis Pabriks (@Pabriks) November 15, 2022

Kitoje žinutėje Latvijos gynybos ministras teigė jog bus aktyvuotas 4 NATO straipsnis (kuriuo išreiškiamas susirūpinimas situacija ir renkamasi bendrom konsultacijoms. Vienbalsiai priimami sprendimai)

„Esu įsitikinęs, kad Latvija palaikys Lenkiją, nes ji ketina aktyvuoti NATO 4 straipsnį. Bet kokiu atveju turime sustiprinti oro gynybos sistemas prie NATO sienų. Ir ši gynyba taip pat reikalinga bent jau vakarinėje Ukrainos dalyje!”

Panašiai pasisakė ir Estijos, Slovakijos, Čekijos valdžios atstovai. Visi pasmerkė šį išpuolį, o Slovakijos gynybos ministras pareiškė, kad „Beprasmiški išpuoliai prieš Ukrainos infrastruktūrą turi būti nedelsiant nutraukti”.

Kaip teigia Kommersant, dėl šio įvykio G7 lydriai surengė skubų susitikimą G20 aukščiausiojo lygio susitikimo metu.

„Remiantis preliminariais pranešimais, tai paneigta. Nenoriu apie tai kalbėti, kol nebaigtas tyrimas, tačiau, atsižvelgiant į trajektoriją, mažai tikėtina, kad tai buvo iš Rusijos paleista raketa. Pamatysime”, – po susitikimo pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas.

Papildyta:

Briuselis laukia Lenkijos prašymo surengti NATO konsultacijas dėl raketų incidento. „Susidarius situacijai, kai raketos iš kaimyninės konflikto zonos netyčia patenka į NATO šalies teritoriją, sąjungininkė (NATO šalis – „Kommersant”) prašo NATO sušaukti nepaprastąjį Šiaurės Atlanto Tarybos posėdį pagal Vašingtono sutarties 4 straipsnį, kuris numato konsultacijas iškilus grėsmei aljanso valstybės saugumui”, – sakė šaltinis. Jis priminė, kad panaši situacija susiklostė 2012 m., kai Turkija paprašė skubių konsultacijų NATO po to, kai jos teritorija buvo apšaudoma iš Sirijos ir nukentėjo 13 civilių gyventojų. Pasak „Reuters”, Lenkijos prašymu NATO ambasadoriai trečiadienį, lapkričio 16 d., surengs nepaprastąjį susitikimą pagal Aljanso chartijos 4 straipsnį.