infa.lt

Prieš savaitę nuskambėjęs Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio perspėjimas, jog Lietuvos kariuomenė „daugiau nusirengti negali“, yra pats rimčiausias signalas, kad ši valdžia, siekdama savo politinių interesų, ima svarstyti sprendimus, galinčius labai ilgam sugriauti Lietuvos gynybinius pajėgumus.

Tie siūlymai turi būti svarstomi Valstybės gynimo taryboje (VGT), tačiau juos viešai komunikuoja užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris posėdžiuose dalyvauja svečio teisėmis ir nėra VGT narys. Akivaizdu, kad konservatorių partijos pirmininkas tokiais pareiškimais siekia kažkokių politinių dividendų, „didžiausio patrioto“ titulo, visiškai nesuvokdamas, kad stato Lietuvą į nepavydėtiną padėtį.

Pirmiausia, tas siūlymas kokybiškai paveiktų Lietuvos gynybą. Antra, sukuria iliuziją, kad tai tik politikų vertybinis ginčas, o ne nacionalinio saugumo reikalas. Gabrielius Landsbergis jau ne pirmą kartą daro pareiškimus, kuriais jis bando perimti Prezidento pareigas. Šiuo atveju – Valstybės gynimo tarybos iniciatyvos teises.

Jei tai nekenktų valstybei, tuomet būtų galima tokį elgesį nurašyti šio politiko įgimtai arogancijai ir nepilnavertiškumo kompleksams. Bet, Kinijos erzinimas, pasirenkant Taivano atstovybės pavadinimą, viešas tyčiojimasis iš Prezidento, dabar dar ir diletantiškas valstybės gynybos klausimų kėlimas, daro milžinišką žalą ekonomikai ir Lietuvos prestižui.

Neaišku, kodėl dabar užsimota padaryti nepataisomą žalą mūsų gynybiniams pajėgumams, kodėl G. Lansbergio galvoje vis dar kirba mintis realiai sunaikinti vienintelį Lietuvos kariuomenės vienetą, galintį suteikti ugnies paramą kitiems kariuomenės vienetams, paliekant be oro gynybos skydo Zoknių aviacijos bazę.

Bet akivaizdu, jog ši Vyriausybė demonstruoja visišką nekompetenciją ir precedentų neturintį negebėjimą spręsti problemų. Ji nemoka projektuoti būtinų reformų. Ir šiandien jau nebeįmanoma surasti valstybės gyvenimo srities, kur ši valdžia savo sprendimais ar neveikimu nepadarė žalos.

Atrodė, kad Krašto apsaugos klausimai yra ta sritis, kurioje padėtis pakankamai normali, bet paskutiniai įvykiai, kada Krašto apsaugos ministras viešai išreiškė abejonę dėl būtinybės Lietuvoje dislokuoti Vokietijos karių brigadą ir vieši užsienio reikalų ministro siūlymai palikti Lietuvą be būtinų gynybinių pajėgumų, parodė, jog ir šioje srityje esame nebevaldomoje ir galima sakyti, pavojingoje situacijoje.

Belieka viltis, kad Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, kaip Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, imsis lyderystės, neužleis jam deleguotų pozicijų ir primins išsišokėliams ministrams jų vietą. Lietuvos saugumas yra pagrindinis nacionalinis interesas ir joks ar jokia neturi teisės priimti jokių sprendimų, kuriais būtų paaukotas Lietuvos saugumas.

Ukrainai padėti įveikti Rusijos agresorius turime ir galime, bet privalome rūpintis ir Lietuvos gynybos pajėgumais. Jei negalime dalintis ginklais, padėkime ruošdami ukrainiečių karius, gydydami sužeistuosius, pasirūpinkime šiltais rūbais, avalyne kariams, priimkime Ukrainos žmones, kuriems reikalingas prieglobstis ir darykime šimtus kitų labai svarbių darbų, kurie padės ukrainiečiams laimėti karą.

Apibendrinant valdžios pastarųjų dienų elgesį, darosi liūdna, kad ši valdžia net nesugeba suvokti savo siūlymų ar sprendimų pasekmių, o visi, bandantys juos dėl to įspėti, yra žeminami ar šalinami iš savo pareigų.