infa.lt

NATO vadovas įspėja JAV – neleiskite Rusijai laimėti, blogai bus visiems

29 spalio
20:10 2022
Jensas Stoltenbergas

REUTERS

Ukrainos atžvilgiu skeptiškai nusiteikusiems respublikonams ruošiantis laimėti rinkimus, Jensas Stoltenbergas pasakoja „POLITICO”, kad Rusijos pergalė būtų „žinia autoritariniams lyderiams – ne tik Putinui, bet ir Kinijai”.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas turi žinutę JAV respublikonams, kurie per rinkimus žada sumažinti paramą Ukrainai: Tai tik sustiprins Kiniją.

J. Stoltenbergas šią savaitę davė išsamų interviu „POLITICO”, kuriame karinio aljanso vadovas pasisakė už ilgalaikį Amerikos buvimą Europoje ir visuotinį išlaidų gynybai didinimą.

Tačiau politikos sluoksniuose jaučiamas nerimas, kad JAV gali tapti dar santūresnės [Ukrainos atžvilgiu]. Artėjantys JAV vidurio kadencijos rinkimai gali perduoti Kongreso kontrolę į respublikonų rankas, suteikdami galią stiprėjančiai, MAGA (Make America Great Again) palankiai respublikonų kohortai, kuri spaudžia sumažinti JAV prezidento Joe Bideno didžiausią pasaulyje karinę pagalbą Ukrainai, rašo Politico.

Pasak J.Stoltenbergo, Rusijos pergalė „būtų blogai mums visiems Europoje ir Šiaurės Amerikoje, visoje NATO, nes tai būtų žinia autoritariniams lyderiams – ne tik V. Putinui, bet ir Kinijai – kad brutalia karine jėga jie gali pasiekti savo tikslų”.

Tačiau jis demonstravo optimizmą, kad JAV netrukus neišnyks iš Europos – arba iš Ukrainos. Iš tiesų, labiau įsitvirtinusių respublikonų kontingentas palaikė J. Bideno pakartotinius prašymus siųsti Ukrainai pinigų ir ginklų.

Laukia sunkūs sprendimai

Įtemptas diskusijas lėmė nerimą kelianti realybė: Atrodo, kad Rusijos karas Ukrainoje gali užsitęsti, nes biudžetai griežtėja, o ekonomika silpsta.

Vašingtone šios diskusijos intensyvėja prieš lapkričio 8 d. vyksiančius rinkimus. O konservatoriai vis labiau nenori leisti didžiulių sumų pagalbai Ukrainai. Nuo karo pradžios JAV įsipareigojo suteikti Ukrainai daugiau kaip 17 mlrd. dolerių saugumo pagalbos, t. y. gerokai daugiau, nei bendrai įsipareigojo skirti Europa.

J. Stoltenbergas sakė esąs įsitikinęs, kad Vašingtonas ir toliau teiks pagalbą Ukrainai, „iš dalies dėl to, kad jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės Ukrainoje, tai bus katastrofa ukrainiečiams (ir Europai)”.

Tačiau jis taip pat pabrėžė ryšį su Kinija šiuo metu, kai Pekinas yra daugelio Amerikos politikų dėmesio centre – įskaitant kai kuriuos iš tų pačių konservatorių, keliančių klausimus dėl pagalbos Ukrainai apimčių.

J. Bideno administracija savo nacionalinio saugumo strategijoje Kiniją neseniai pavadino „svarbiausiu Amerikos geopolitiniu iššūkiu”.

Dokumente Kinija aiškiai iškeliama aukščiau už Rusiją ilgalaikėje perspektyvoje: „Rusija kelia tiesioginę ir nuolatinę grėsmę regioninei saugumo tvarkai Europoje ir yra sutrikimų ir nestabilumo šaltinis visame pasaulyje, tačiau ji neturi tokio masto pajėgumų kaip Kinija.

Tačiau ilgas Rusijos karas Ukrainoje, JAV vidaus politinis spaudimas ir didėjantis dėmesys Pekinui atgaivina seniai NATO vykstančias diskusijas dėl finansinės naštos pasidalijimo.

2014 m. NATO sąjungininkės susitarė „siekti”, kad iki 2024 m. gynybai būtų skiriama 2 proc. jų ekonominės produkcijos. Artėjant šiam terminui ir pripažįstant, kad karinės grėsmės, atrodo, tik didėja, lyderiai sprendžia, kas bus toliau. Ar jie padidins tikslinį skaičių? Ar jie kitaip suformuluos išlaidų tikslus?

„Tikiuosi, kad NATO sąjungininkės kitų metų aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje aiškiai įsipareigos daugiau investuoti į gynybą”, – sakė J. Stoltenbergas, kartu pažymėdamas, kad „dar šiek tiek per anksti kalbėti” apie tai, kokioms tikslioms formuluotėms NATO sąjungininkės pritars.

Pačios NATO sąjungininkės laikosi skirtingo požiūrio į Kiniją, o kai kurios vis dar laikosi daug švelnesnės pozicijos nei Vašingtonas.

Stoltenbergas pripažino šiuos skirtumus. Tačiau jis teigė, kad Aljansas padarė pažangą konfrontacijos su Pekinu srityje, pabrėždamas anksčiau šią vasarą priimtą NATO sprendimą savo ilgalaikės strategijos dokumente aiškiai įvardyti Kiniją kaip iššūkį.

NATO sąjungininkėms „svarbu laikytis išvien ir spręsti Kinijos iškilimo pasekmes – dėl to mes sutariame ir būtent tai darome”, – sakė jis.

Vis dėlto, nors sąjungininkai susitarė „spręsti” Kinijos kilimo problemą, jie dar nesugalvojo, kas turėtų apmokėti sąskaitą už šias pastangas. Kai kurie JAV įstatymų leidėjai, mokslininkai ir ekspertai pasisako už tai, kad Europa imtųsi vadovauti sprendžiant vietos saugumo problemas (Ukrainos finansavimą), kad JAV galėtų daugiau dėmesio skirti Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui.

Danielis Hamiltonas (Daniel Hamilton), JAV valstybės departamento pareigūnas per 1990-ųjų NATO plėtros bangą, tai vadina „didesne Europos strategine atsakomybe”. Pagal šį požiūrį, pridūrė Hamiltonas, dabar dirbantis vyresniuoju moksliniu bendradarbiu Johnso Hopkinso universitete, Europos sąjungininkai per 10 metų turėtų suteikti „pusę pajėgų ir pajėgumų”, reikalingų „atgrasymui ir kolektyvinei gynybai nuo Rusijos”.

Kai kurie ekspertai teigia, kad Europos sąjungininkai tiesiog per daug pasitiki Vašingtonu.

„Europos NATO narės dešimtmečius per daug žadėjo ir per mažai vykdė”, – sakė Harvardo universiteto profesorius Stephenas Waltas, pirmaujantis tarptautinių santykių tyrinėtojas. Pasak jo, europiečiai „nedės ilgalaikių pastangų atkurti savo gynybinius pajėgumus, jei galės tikėtis, kad Jungtinės Valstijos skubės jiems į pagalbą vos tik pasirodžius pirmiesiems bėdos požymiams”.

Per ateinantį dešimtmetį, pridūrė Waltas, „Europa turėtų prisiimti pagrindinę atsakomybę už savo gynybą, o Jungtinės Valstijos turėtų sutelkti dėmesį į Aziją ir iš Europos „pirmojo atsako” tapti „paskutinės instancijos sąjungininke”.

J. Stoltenbergas nepritarė tokiam griežtam atsakomybės pasidalijimui. Šiaurės Amerikos atskyrimas nuo Europos „nėra geras modelis, nes tai sumažins Šiaurės Amerikos ir Europos ryšio tvirtumą, patikimumą”.

Jis ragina NATO sąjungininkes Europoje, kurioms, patvirtinus Suomijos ir Švedijos narystę, priklausys didžioji dalis žemyno į vakarus nuo Rusijos, toliau didinti išlaidas gynybai.

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad Europos sąjungininkai turėtų daryti daugiau”, – sakė jis ir pridūrė, kad šia tema „stipriai spaudžia” sąjungininkes. „Gera žinia, – pažymėjo jis, – kad visos sąjungininkės, taip pat ir Europos sąjungininkės, padidino ir dabar investuoja daugiau”.

Tačiau, paprasta matematika rodo, kad Europa, toli gražu nėra arti to, kad būtų savarankiška gynybos srityje.

„Realybė tokia, kad 80 proc. išlaidų NATO gynybai tenka sąjungininkėms, kurios nėra ES narės”, – pareiškė J. Stoltenbergas.

Aljanso išsidėstymas vandenynuose ir keliuose žemynuose taip pat „aiškiai parodo, kad reikia transatlantinių ryšių ir kad norint apsaugoti Europą reikia ne ES sąjungininkų”.

„Tačiau svarbiausia, – pabrėžė J. Stoltenbergas, – kad tai susiję su politika – aš netikiu viena Europa, netikiu viena Šiaurės Amerika.”

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 237

Žymos:

Atsiliepimų 7

  1. Buvo    -  2022-10-29, 15:58

    popiežiaus Preanciškaus įspėjimas, kad tik derybos gali sustabdyti karą, o ne jo eskalavimas.

    Atsakyti į šį komentarą
    • Hm    -  2022-10-29, 21:38

      Tegu putkinas išveda kariuomenę iš Ukrainos ir galima bus derėtis dėl reparacijų

      Atsakyti į šį komentarą
  2. šitam nato smirdukui    -  2022-10-29, 16:37

    Vaikeli,greitai eik į tualetą ir gerai apžiūrėk klozetą-jei gerai žiūrėsi, rasi ten rusą su kalašu ir deguonies kauke,jis ten tavęs tyko,nori už kiaušų pagriebęs nužudyt.Dar vienas yra po tavo lova,trečias spintoje,ketvirtas įsirangė į tavo tuščias smegenis,nes ten yra daug vietos.Siūlau puikų receptą-eik į kokio namo 9 aukštą,užlipk ant balkono turėklų,rėk visa gerkle „landsberga ahbar-rusai puola ” !!! tik labai garsiai,ir šok…po šios procedūros rusai tavo lovoje nebesivaidens.

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Ne Rusija    -  2022-10-29, 17:34

    dislokuoja naujas,modernias branduolines galvutes Vakaru Europoje! Ne Rusija grasina „prevenciniais smugiais”! Ne Rusija arteja prie NATO sienu,o atvirsksciai! Ne Rusijos branduoline doktrina puolamoji,o NATO!

    Atsakyti į šį komentarą
  4. Stebintis    -  2022-10-29, 18:54

    Pasakysiu taip o covid skiepu nereikia bijoti ? Šitiek skiepai daro žalos bet čia matai apie juos nereikia kalbėti atseit čia gėris !!!

    Atsakyti į šį komentarą
  5. Gintaras    -  2022-10-30, 17:34

    amerikieciam sikna dega…

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Čia ne prekybininkų naudai.....čia dar viena "priežastis" neatsiskaityti grynaisiais, o pereiti prie elektroninių mokėjimų. Kai...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....

tik neap siš ik iš laimės....

kokiam uriupinske ar žopinske gyveni?...

Kodėl tiek mažai?...