infa.lt

Naujomis Briuselio pasiūlytomis energetikos priemonėmis siekiama užtikrinti reguliarų mėlynojo kuro tiekimą į Europą kitais metais, rašo „Politico”. Tuo tarpu 15 ES šalių grupė siekia nustatyti importuojamų dujų kainų viršutinę ribą. Tačiau kas bus, jei SGD tanklaiviai staiga pasuks į Aziją?

Antradienį Europos Komisija paskelbė keletą naujų neatidėliotinų priemonių, įskaitant kainų ribas pagrindiniame dujų prekybos mazge kainų šuolio atveju, kad padėtų šalims užtikrinti pakankamą dujų kiekį kitiems metams.

Šiais veiksmais, įskaitant raginimą valstybėms narėms glaudžiau koordinuoti bendrus pirkimus ir naują suskystintų gamtinių dujų prekybos kainų etaloną, siekiama užtikrinti Europos Sąjungai dujų tiekimą ir užkirsti kelią naujai energetikos krizei kitą žiemą.

Daugiausia dėmesio skiriama šalims narėms priimtinoms priemonėms, o klausimai, dėl kurių nėra bendro sutarimo, pavyzdžiui, konkretūs pasiūlymai dėl dujų kainų viršutinės ribos, į pasiūlymą neįtraukti.

„Praėjusį mėnesį atkakliai kovojome su energijos rinkų nuosmukiu ir mums tai pavyko”, – sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pristatydama nepaprastosios padėties dokumentų rinkinį. – Taigi dabar galime žengti tolesnius žingsnius tikros energetikos sąjungos link ir norime geriau pasiruošti kitam šildymo sezonui.

ES jau pasiekė keletą svarbių laimėjimų, siekdama savarankiškai apsirūpinti dujomis žiemai po Rusijos karinės invazijos Ukrainoje sukeltų rinkos sukrėtimų. Šiuo metu bloko saugyklų pajėgumai užpildyti 92 proc., o priklausomybė nuo rusiškų dujų sumažėjo nuo 40 proc. iki mažiau nei 10 proc. Be to, dėl kylančių kainų smarkiai sumažėjo paklausa – rugsėjo mėn., palyginti su praėjusiais metais, paklausa sumažėjo 15% metine išraiška.

Naujoje analitinio centro „Bruegel” ataskaitoje teigiama, kad kapitalas padėjo užtikrinti papildomus 24 mlrd. kubinių metrų atsargų, o kelios šalys (ypač Vokietija ir Belgija) susitarė pratęsti savo branduolinių elektrinių eksploatavimo laiką.

Antradienį dujų ateities sandorių kaina nukrito iki 107 eurų už megavatvalandę, kai rugpjūčio pabaigoje buvo pasiekusi aukščiausią 350 eurų ribą.

„Pasikliauti Rusija nebegalima, todėl turime patys priimti sprendimus”, – pareiškė Ursula von der Leyen.

Ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai ketina aptarti Komisijos pasiūlymą. Be to, kitą antradienį šį klausimą aptars energetikos ministrai.

Be to, Komisija siekia gauti šalių pritarimą parengti daugiau prieštaringų priemonių, įskaitant standartinį įsipareigojimą dalytis dujų tiekimu viena su kita ekstremalių situacijų atveju. Iki šiol šalims buvo rekomenduota šiuo tikslu sudaryti „solidarumo susitarimus”, tačiau kol kas tokių sudaryta tik šeši.

„Tokio masto krizės metu to nepakanka”, – pabrėžė U. von der Leyen.

Atsižvelgdama į ankstesnius „per didelių kainų epizodus”, ES vadovė taip pat ragina laikinai apriboti Nyderlandų TTF biržos, kuri yra Europos lyginamasis indeksas, veiklą kritiniais atvejais.

„Breugel” vyresnioji tyrėja Simone Tagliapietra pavadino didesnį bendrą dujų pirkimą „teisinga iniciatyva”, nes maža Kinijos paklausa šiais metais leido ES pirkti daugiau SGD iš pasaulinių rinkų, tačiau 2023 m. padėtis gali pasikeisti.

Be to, blokas iš esamų regioninių fondų išleis 40 mlrd. eurų, kad paremtų įmones ir pažeidžiamus vartotojus, nukentėjusius nuo pernelyg didelių energijos kainų.

„Labai svarbu, kad Europos fondas turėtų branduolį, nes kai kurios šalys gali teikti didesnę paramą nei kitos”, – sakė Tagliapietra. Ji teigė, kad taip bus užtikrintos vienodos sąlygos skurdesnėms šalims, kurios, priešingai nei Vokietija, negali sau leisti daugiamilijardinių gelbėjimo paketų vartotojams.

Nesutarimai dėl kainų viršutinės ribos

Tačiau kai kurios šalys yra nepatenkintos, kad Komisija vėl neįsiklausė į jų reikalavimus.

Vis dar nesiimame reikiamų skubių ir kruopščių veiksmų”, – sakė Ispanijos aplinkos pertvarkos ministrė Teresa Ribera. -Prašome, kad Nyderlandų TTF būtų pakeistas nauju dujų kainų etalonu, ir kuo greičiau.”

15 ES šalių grupė nori, kad Komisija nustatytų importuojamų dujų kainos viršutinę ribą. Tačiau ši problema suskaldė ir verslą, ir pačias šalis. Vokietija, Danija ir Nyderlandai šią idėją įvertino skeptiškai, baimindamiesi, kad gali nukentėti tiekimo patikimumas.

„Komisija pagrįstai elgiasi atsargiai… Ką darysime, jei SGD tanklaiviai staiga pasuks į Aziją?” – uždavė retorinį klausimą Liuksemburgo energetikos ministras Claude’as Turme’as.

Dar vienas nesutarimų keliantis klausimas yra tai, kad nustačius kainų viršutinę ribą ES vadovai būtų priversti rankiniu būdu skirstyti tiekimą, jei energijos paklausa iš karto padidėtų keliose šalyse.

„Kaip tai pavyktų? Reikėtų, kad kažkas Berlemont’o (pastato Briuselyje, kuriame įsikūrusi Europos Komisija) rūsyje nuspręstų, kas gaus dujas, ir įjungtų ar išjungtų tiekimą savotiška valdymo svirtimi”, – padarė išvadą Europos diplomatas.