Rusija daugeliu būdų bando pakenkti JAV interesams. Vienas iš tų būdų yra tai, jog ji tęsia nuožmų karą su narkotikais tarptautiniame lygmenyje, tvirtina The Washington Post leidinyje politinė teoretikė Danielle Allen.
Amerikiečių laikraštis pabrėžia, jog eilė šalių ėmėsi priemonių dekriminalizuodamos kai kurias narkotines medžiagas, organizuodamos legalų jų pardavimą arba pakeisdamos baudžiamąją atsakomybę už jų pardavimą administracine. Šiuo keliu nuėjo Urugvajus, Meksika, Portugalija, JAV ir kitos.
Šių metų balandį pirmą kartą per daugiau nei 25 metus JT surinko specialų Generalinės Asamblėjos posėdį, skirtą politikai narkotikų atžvilgiu. Reformų šalininkai bandė pasiekti sprendimo dėl karo su narkotikais žlugimo pripažinimą ir jų dekriminalizacijos palaikymą. Tačiau Rusijai pasisekė sužlugdyti šių reformatorių pastangas.
The Washington Post rašo, jog šalys bet kuriuo atveju tęs šią politiką nacionaliniu lygmeniu. Tačiau nesant palaikymo tarptautiniu lygmeniu, neabejotinai, sulėtins reformų tempą. Visi svarstymai šalių viduje apie būtinybę dekriminalizuoti dalį narkotikų vyks suvokiant tą faktą, jog tarptautiniu lygmeniu ši politika nebuvo palaikyta.
Leidinys daro prielaidą, jog pagrindinių priežasčių, dėl kurių Rusija nenusiteikusi baigti karo su narkotikais yra dvi: pirmoji – korupcija jėgos struktūrose, iš dalies, FSB. Dalies narkotikų legalizavimas atims didelę pelno dalį iš organizacijų, užsiimančių nelegalia narkotikų apyvarta, kurios, savo ruožtu, duoda kyšius valdininkams.
Antroji priežastis – geopolitinė karo su narkotikais įtaka. Pasak The Washington Post, dabartinė situacija rimtai silpnina JAV. Į metus amerikiečiai išleidžia apie 100 milijardų dolerių neteisėtam narkotinių medžiagų įsigijimui. Dar apie 100 milijardų dolerių praranda amerikiečių vyriausybė , išleisdama juos kovai su nelegalia apyvarta ir patirdama nuostolius dėl darbingų gyventojų kalinimo. „Jeigu jūs norite atitraukti priešininko dėmesį ir išmušti jį iš vėžių, tai projektas, kuris priverčia jį kasmet švaistyti tokius apčiuopiamus resursus, bus labai parankus“, – rašo leidinys.
Be to, karas su narkotikais sustiprina skilimą amerikiečių visuomenėje. Labiausia masiniai sulaikymai ir žiaurumas iš policijos pusės palietė afroamerikiečius ir lotynų amerikiečius, kas privedė prie didžiausio skilimo visuomenėje pagal rasinius požymius per pastaruosius keletą dešimtmečių.
The Washington post rašo, kad tokia situacija rimtai susilpnina Jungtines Valstijas, kadangi šalies galimybės vaidinti svarbų vaidmenį pasaulinėje arenoje gerokai susilpnėja, jeigu jos visuomenėje vyksta nuožmūs konfliktai ir ginčai.
Ryšium su tuo, The Washington Post prisimena ir kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trampo pažadus pastatyti sieną, kuri, straipsnio autoriaus nuomone, niekaip nesutrukdys narkotikų prekeiviams, kurie jau išsikasė daugybę tunelių po valstybine siena, tačiau dar labiau pablogins situaciją amerikiečių visuomenės viduje.
„Karas su narkotikais nesprendžia narkotinės priklausomybės ir nusikalstamumo problemų. Jis drasko į gabalus socialinę struktūrą, ir tai susilpnina mus kaip šalį, tame tarpe ir geopolitinėje plotmėje. Šiuo atveju Trampas ir Putinas mąsto vienodai. Klabant apie karą su narkotikais, jie vieningai vykdo politiką, kuri silpnina Ameriką“, – reziumuoja leidinys.
Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį SMS žinute.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
298
Leidžiama ...
