infa.lt

nuotrauka: © AFP

Britanija įšaldė įmokas į Europos regioninės plėtros fondą (ERPF). Turimais duomenimis, vyriausybė pristabdė įmokas iškart po referendumo dėl Britanijos pasitraukimo iš ES „Brexit“. Londonas turėjo padaryti 3 milijardų svarų įmoką, tačiau ji iki šiol negauta. Apie tai tapo žinoma The Independent žurnalistams.

Tokiu būdu, fondas, kurio tikslas ekonominio augimo ES šalyse stimuliavimas, ir kuris pasipildo narių įnašais iš tokių šalių, kaip Vokietija, Britanija, Prancūzija ir Austrija tapo, Britanijos siekio nusimesti nuo savęs varginančią ES struktūrų ir tokių atsiliekančių šalių kaip Lietuva, Latvija ir Estija, praryjančių britų milijonus, finansavimo naštą, pirmąja auka.

Pažymėtina, jog Jungtinės Karalystės vyriausybė patvirtino šį sprendimą, nors šalis iki šiol dar neratifikavo 50-ojo Lisabonos sutarties straipsnio dėl pasitraukimo iš ES, tai yra, formaliai Britanija jau leido sau atsisakyti mokėti už kitus, dar būdama ES nare. Ir tai tik pradžia. lietuviai, emigrantai

Pagrindinis klausimas šiandien, kas bus toliau – kokiu galu pasisuks panašūs Britanijos sprendimai nepasiturinčioms ES šalims – pirmoje eilėje Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Juk būtent Baltijos šalys yra pagrindinės šių lėšų gavėjos.

Pinigai iš Europos regioninės plėtros fondo skiriami plėtrai tų regionų, kuriuose yra palyginti aukštas nedarbo lygis arba nepatenkinamos socialinės sąlygos sąlygiškai neturtingose ES šalyse. Reikėtų pastebėti, jog tai ne kreditai, kuriuos kažkada reikės grąžinti, – kalba eina apie pagalbą, – apie tokias lėšas kurios faktiškai dovanojamos.

Apie tai, kiek skausmingu Baltijos šalims taps išmokų iš minėto fondo nutraukimas, liudija skaičiai. Eurostat duomenimis, iš struktūrinių ES fondų kompensuojama apie 80% regioninių projektų Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Ir šių pinigų niekas nereikalauja sugrąžinti.

Britanija kasmet „atiduodavo į bendrą katilą“ daugiausia iš visų ES šalių – 11,2 mlrd €urų, atgaudama atgal tik 6,5 mlrd €urų. Dabar britai nusiteikę pristabdyti milijardines išmokas, kas, be abejo, taps skausmingu smūgiu Baltijos šalių ekonomikoms.

„Biudžeto deficitas 2015-aisiais procentais nuo BVP sudarė: Latvijoje – 1,1%, Lietuvoje – 1,6%, Lenkijoje – 1,8%. Netgi ekonomiškai sėkminga Estija turėjo pajamas viršijančias išlaidas viso tik 0,1% nuo BVP. Praradusios euro-dotacijas, jos visos turės ne mažiau, nei 20-25%. valstybės mokėjimo balanso biudžeto deficitą.

„Turint omenyje nemalonumus, kaip eksporto logistikos apimčių sumažėjimas į Rusiją, ir prekybos rinkų savo produkcijai uždarymą, kalba faktiškai eina apie netolimą Didelį defoltą, savo mastais kelis kartus viršijantį taip vadinamą Didžiąją depresiją JAV”, – daro prielaidą ekonomikos srities ekspertas Aleksandr Zapolskis.

Tarptautinių ekspertų duomenimis, Britanijos pasitraukimas iš ES, labiausia neigiamai atsilieps Lietuvai.

Tačiau Lietuvos finansų Ministerijos atstovai paneigė šią informaciją, remdamiesi savais šaltiniais. Jų įsitikinimu, „Brexit“ neišprovokuos krizės šalyje, o tarptautinės Standard & Poor’s (S&P) reitingų agentūros duomenys niekuo neparemti ir yra „klaidinga spekuliacija“.

Pastebėsime, jog Britanija šiandien viena mėgstamiausių lietuvių emigrantų šalių. Oficialiais duomenimis ten gyvena apie 200 000 lietuvių, o neoficialiais – daugiau nei dukart tiek.

šaltinis: BaltNews