infa.lt

REUTERS

Rusijos karo Ukrainoje nebūtų buvę, jei buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel tebebūtų dirbusi, pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, apsilankęs Berlyne, kur susitiko ir su A. Merkel, ir su dabartiniu kancleriu Olafu Scholzu, rašo Euractiv.

Kai A. Merkel paskelbė, kad pasitraukia iš politikos, V. Orbanas savo interneto svetainėje paskelbė laišką, kuriame teigė, kad tuometinė Vokietijos kanclerė „mus suprato” ir „mes ją supratome”.

Vokietija yra pagrindinė Vengrijos prekybos partnerė – jai tenka apie 27% prekybos apimties, o Vengrijoje šiuo metu veikia apie 3 000 Vokietijos įmonių.

A. Merkel reakcija į 2014 m. krizę, kurią sukėlė neteisėta Rusijos įvykdyta Krymo aneksija, buvo „meistriškas smūgis”, – antradienį (spalio 11 d.) viešame renginyje Berlyne sakė V. Orbanas, aiškindamas, kad tuo metu galėjo kilti karas, tačiau dėl Vokietijos kanclerės veiksmų jo buvo išvengta.

„Ačiū, Angela!” – pridūrė jis.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad dabartinio karo būtų išvengta, jei konservatyvioji buvusi kanclerė vis dar eitų savo pareigas, V. Orbanas atsakė: „tikrai taip”.

Tuo tarpu A. Merkel nuo pat karo Ukrainoje pradžios buvo kritikuojama už tai, kad per 16 savo valdymo metų nesugebėjo sumažinti energetinės priklausomybės nuo Rusijos ir palaikė glaudžius ekonominius ryšius su Maskva.

Dujotiekis „Nord Stream 2„, daugelio nuomone, Europos Achilo kulnas, buvo opus klausimas A. Merkel kadencijos metu.

Dujotiekį, kuriuo į Vokietiją turėjo būti tiekiama 55 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų, A. Merkel rėmė, tačiau dabar jis įšaldytas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Tuomet projektui priešinosi Rytų Europos šalys, tačiau Vengrija didesnio pasipriešinimo nedemonstravo.

Tikėtinas karas

Tvyrant įtampai tarp Vakarų ir Rusijos, V. Orbanas vasario 1 d. išvyko į Maskvą su savotiška „taikos misija”, kurioje jis peikė ES baudžiamųjų sankcijų neveiksmingumą ir džiaugėsi sėkmingais santykiais su V. Putinu, rašo Euractiv.

Po šio susitikimo V. Orbanas žurnalistams sakė: „Rusijos poreikiai žinomi visam pasauliui, ir akivaizdu, kad atsakas į juos neatitinka jų”.

Dabar jis laikosi savo pozicijos ir sako, kad tai buvo klaida, jog niekas iš Vakarų pusės nejautė poreikio derėtis.

V. Orbanas laikomas vienu iš labiausiai prorusiškų ES lyderių. Per renginį jis pasisakė už diplomatines derybas su Rusija ir siekį kuo greičiau nutraukti ugnį.

Orbanas atmeta kaltinimus, kad jis palankiai vertina Rusiją, sakydamas, kad Maskvos invazija buvo „agresijos aktas”,

V. Orbanas pridūrė, kad per jų pokalbį vasario mėnesį V. Putinas Ukrainos kariuomenę įvertino kaip gerai aprūpintą ir apmokytą „amerikiečių ir britų”, ir pridūrė, jog Vašingtonas Kijevui tiekia žvalgybinę informaciją.

Teigdamas, kad Rusijos vadovas atvirai nepripažino savo ketinimų įsiveržti į Ukrainą, „aš mačiau, jog yra problemų”, sakė V. Orbanas.

V. Orbanas paaiškino, kad nuvyko į NATO, kur pranešė, jog „yra bėdų”. Kai vasario 24 d. prasidėjo karas Ukrainoje, „aš tiesiog pasakiau, kad tai buvo tai, ko mes tikėjomės”.

Jo vertinimas smarkiai kontrastuoja su ES pareigūnų pasakojimu. Pirmadienį bloko vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellas ES ambasadoriams sakė: „Mes netikėjome, kad karas prasidės”.

Į pagalbą Donaldas Trampas

Atkartodamas ankstesnius komentarus, Vengrijos premjeras Briuselio sankcijų Rusijai politiką pavadino primityvia savo koncepcija ir pražūtinga savo poveikiu.

Jo nuomone, sankcijų politiką reikia permąstyti ir sukurti tokią energijos tiekimo sistemą, kurioje ES ne tik „pereitų iš vienų rankų į kitas”, pakeisdama priklausomybę nuo Rusijos kita priklausomybe nuo Amerikos – tai politiškai „patogu, bet nenaudinga” – bet ir įgytų [energetinę] nepriklausomybę.

V. Orbanas pridūrė, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) galėtų užbaigti karą Ukrainoje.

„Tai nuskambės brutaliai, bet taikos viltis vadinasi Donaldo Trampo vardu”, – teigė jis.

After my first day on Twitter, there’s one question on my mind. Where is my good friend, @realDonaldTrump? pic.twitter.com/vCzWfAy2sh

— Orbán Viktor (@PM_ViktorOrban) October 11, 2022

Vokietijos vykdomoji valdžia tyli

Remiantis Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, V. Orbanas su A. Merkel susitiko sekmadienį, dar prieš oficialias derybas su dabartiniu kancleriu Olafu Scholzu pirmadienį. Tačiau nė viena iš šalių viešai nepatvirtino šio susitikimo fakto.

Tuo tarpu viešos informacijos apie Orbano susitikimą su Scholzu pirmadienį taip pat yra nedaug. Vokietijos vyriausybė po susitikimo nei surengė bendrą spaudos konferenciją, nei paskelbė pareiškimą – abi šios praktikos yra įprastos užsienio lyderių vizitų metu.

Orbanas, savo ruožtu, per savo naujai sukurtą „Twitter” paskyrą pranešė, kad jis ir Scholzas surengė „geras diskusijas, tačiau mums dar reikia nueiti ilgą kelią”.

Ideologiniu požiūriu V. Orbano partija „Fidesz” konfliktuoja su Vokietijos socialdemokratais.

Prieš Italijos rinkimus duodamas interviu EURACTIV Italija, Vokietijos europarlamentaras Udo Bullmannas, atstovaujantis socialdemokratams iš SPD ir buvęs S&D vadovas, teigė, kad „radikalių dešiniųjų vyriausybė Italijoje gali atverti duris demokratijos „orbanizacijai” ES priklausančioje valstybėje”, kuri „grąžintų mus į neliberalią ekonominę praeitį, sustiprintų neliberalias visuomenės puses ir pagilintų nelygybę”.