infa.lt

nuotr. EPA-EFE/STEPHANIE LECOCQ

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas 4 procentų palūkanų normą už Estijos ilgalaikes paskolos obligacijas apibūdino kaip nemalonią staigmeną visiems, cituoja ją estų ERR. Pigių paskolų laikai baigėsi.

„Tai yra didžiulis padidėjimas, ką daugiau galiu pasakyti. Infliacijos sukeltas palūkanų normų didėjimas yra faktas. Nors šio padidinimo buvo galima tikėtis, tačiau tokiu mastu – ne. Manau, kad jis visiems tapo nemalonia staigmena”, – pareiškė ji.

Kaja Kallas teigė, kad naujuose biudžetuose turės būti atsižvelgta į naujas palūkanų normas. „Praėjusį kartą tikėjomės, kad paskolos, visi kreditai pabrangs. Tai bus didelės papildomos išlaidos”, – sakė Kallas.

Už aukštų palūkanų normų ji įžvelgė ir infliaciją, ir Rusijos karą.

„Tai byloja apie situaciją, kurioje esame. Kad atsidūrėme sudėtingiausioje [ne]saugumo situacijoje nuo tada, kai Estija atgavo nepriklausomybę, kad yra daug neaiškumų dėl energetikos ir mūsų agresyvaus kaimyno elgesio.”

Ketvirtadienį paaiškėjo, kad Estijos dešimties metų trukmės obligacijų paskolų palūkanų norma yra 4 procentai, lyginant su 0,125 procento, kai Estija prieš dvejus metus išleido 1,5 mlrd. eurų vertės obligacijas.

Pasiskolinus 1 milijardą – palūkanų tektų sumokėti 40 milijonų.

Finansų ministrė Keit Pentus-Rosimannus nerado laiko [greičiau noro] komentarams.

infa.lt: Galima neabejoti, jog Lietuvos laukia tas pats. Kadangi JAV Federalinis rezervų bankas padidino palūkanų normas iki 3,25 procento, tai tokiose nesaugiose, investuotojų akimis, šalyse kaip Baltijos šalys, su smunkančiomis ekonomikomis ir esančiomis beveik karo padėtyje (Lietuvoje iki šiol nepaprastoji padėtis) – pinigus skolinti pavojinga, todėl palūkanos turi būti didesnės, nei nustatytos FRS.

Turint omenyje dar ir tai, kad pašėlusiai aukštos energijos kainos jau savaime smukdo šalių ūkį – aptarnauti tokias skolas darosi labai sudėtinga nekeliant mokesčių arba nenustojant kompensuoti energijos augimo kainų.

Tad paskelbtos Estijoje elektros kainos, siekiančios iki 0,22 euro už 1 KWh, panašu, ilgai neišsilaikys. Vargu ar valstybė atras pakankamai resursų dengti augančiam paskolų aptarnavimui ir elektros energijos kompensacijoms.

Kadangi Lietuva yra tame pačiame vežime, galima spėti, jog valdžia jau žino apie išaugusias palūkanų normas paskoloms, todėl nenori nieko net girdėti apie elektros kainų mažinimą. Jie tiesiog susiėmę už galvų ir nežino ko griebtis.

Geriausia, žinoma išeitis Lietuvai būtų, jei jie ten visi savo noru atsistatydintų, užleisdami vietą savo srities specialistams.