infa.lt

Vokietijos planas apsaugoti savo namų ūkius ir įmones nuo sparčiai kylančių energetikos krizių investuojant 200 mlrd. eurų sulaukė griežtos Europos Komisijos ir valstybių narių kritikos, kad tai yra „savanaudiškas” požiūris.

Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Vokietija paskelbė apie šimtų milijardų vertės pagalbos paketą, pirmadienį vykusiame bloko finansų ministrų susitikime buvo siekiama kuo labiau sumažinti nacionalinius „go-it-alone” metodus ir didinti valstybių narių bendradarbiavimą bei solidarumą.

„Veiksmai, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu, turi svarbų šalutinį poveikį kitoms valstybėms narėms. Todėl koordinuotas požiūris Europos lygmeniu yra kaip niekada svarbus”, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni.

P. Gentiloni ypač pažymėjo, kad valstybių narių fiskalinė politika neturėtų apsunkinti bloko pastangų mažinti infliaciją, nurodydamas, kad didesnės išlaidos duotų priešingą rezultatą.

Nors D. Gentiloni tiesiogiai neminėjo Vokietijos, pabrėždamas, kad „dabar ne laikas kaltinti vienos ar kitos valstybės narės pastangas”, jo kritika nuskambėjo po aršios Ispanijos, Italijos ir Prancūzijos politikų reakcijos.

Po to, kai Italijos laikinasis ministras pirmininkas Mario Draghi sukritikavo Vokietijos planą dėl nepakankamo koordinavimo Europos lygmeniu, prie jo prisijungė ir tikėtina jo įpėdinė Giorgia Meloni iš kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių”.

„Nesant bendros strategijos, nė viena valstybė narė, net ir ta, kuri atrodo mažiausiai finansiškai pažeidžiama, negali viena pati pasiūlyti veiksmingų ilgalaikių sprendimų”, – sakė ji.

Guido Crosetto, vienas iš Italijos brolių įkūrėjų, rado dar aiškesnių žodžių. „Tai veiksmas, tikslus, apgalvotas, dėl kurio nesusitarta, kuriuo nepasidalinta, apie kurį nepranešta, kuris kenkia Sąjungos interesams”, – sakė jis.

Prancūzija taip pat kritikavo Vokietijos vyriausybę, o vyriausybės šaltiniai teigė, kad jie tikėjosi platesnio solidarumo reaguojant į energetikos krizę.

„Geriausias atsakas į išpuolį prieš Europos Sąjungą [pvz., dujų tiekimo krizę] yra europinis atsakas”, – sakė šaltinis.

Prancūzijos finansų ir ekonomikos ministras Bruno le Maire’as pirmadienį taip pat nerado aiškių žodžių: „Manau, kad energetikos krizės akivaizdoje Europoje būtina veikti kartu. Norint įveikti krizę, mums reikia euro zonos ir Europos šalių visuotinės ekonominės strategijos. Turime būti ryžtingesni, vieningesni ir greičiau reaguoti”, – sakė jis. „Jei to nepadarysime, rizikuojame suskaldyti euro zoną”, – pridūrė jis.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas taip pat negailėjo kritikos Berlynui. Jis pareiškė, kad Vokietija ir kitos turtingos šalys gali sau leisti gelbėti savo bendroves milijardais eurų, tačiau skurdesnės šalys to padaryti negali.

„Tai kanibalizmo Europos Sąjungoje pradžia ES. Briuselis turi ką nors daryti, nes tai sugriaus Europos vienybę”, – sakė V. Orbanas, pranešė EURACTIV žiniasklaidos partnerė „Telex”.

Vokietijos finansų ministras Kristianas Lindneris (Christian Lindner), susidūręs su tarptautine kritika, bandė apginti 200 mlrd. eurų vertės pagalbos energetikos srityje paketą. „Priemonės yra proporcingos atsižvelgiant į Vokietijos ekonomikos dydį ir jų trukmę iki 2024 m.”, – pirmadienį pareiškė K. Lindneris. Jis sakė, kad jos atitinka tai, ką įvedė kitos Europos šalys, todėl „tikrai nėra pernelyg didelės”.

Lindneris taip pat pabrėžė, kad 200 mlrd. eurų paketas nebus ekonomikos skatinimo priemonių paketas, kuris laikomas neduodančiu priešingų rezultatų ir gali dar labiau paspartinti infliaciją.

„Vokietija nepateikia ekonomikos skatinimo priemonių paketo. Vokietija neskatina paklausos. Mes nestimuliuojame ekonomikos”, – pabrėžė Lindneris.

Naujasis ES principas – „jei badaut, tai badaut solidariai visiems, net jei kažkas turi galimybę to nedaryti”.