infa.lt

Kaip „netikėta“ – energetikos ministras D. Kreivys išsaugojo savo šiltą kėdę ir galės toliau sau nieko neveikti. Kaip patogu turėti tokį užnugarį, kuris išsaugos jo postą ką jis bedarytų, ar, tiksliau, nedarytų.

Būtent toks ir yra ministro darbas – nieko nedaryti. Jokio papildomo judesio, jokios komunikacijos, siekiant žmonėms ir verslui paaiškinti, o kas gi bus su jais, kai energetikos kainų krizė niekaip nesprendžiama, o kam? Juk Seime iš tribūnos, interpeliacijos akivaizdoje, jis aiškiai išsakė savo poziciją, kuri visa telpa į vieną žodį – palaukite.

Visi mato, jaučia, kad žiema ateina, o ji bus sunki ir ilga, tačiau vienintelis to nesureikšmina energetikos ministras. Jis iki šiol sako, kad viskas gerai. Viskas tikrai bus gerai. Mus ramina, sakydamas – palaukite.

Toks planas. Planas ko – žmonių ir verslų sužlugdymo savo neveiklumu ir nekompetencija? Tuomet šis jo planas įsibėgėja, šaunuolis, ministre. Dar kiek, ir nebebus ko žlugdyti – jūsų tikslas bus pasiektas.

Kai viskas „gerai“

Kol žmonės ir verslai už galvų susiėmę balansuoja ties išlikimo riba, ministrui viskas gerai. Su elektros liberalizavimu gerai, su biokuro, malkų 3 kartus didesne kaina irgi gerai, žmonėms, besišildantiems dujų balionais ar tiesiog dujomis individualius namus, irgi puiku – jie turtingi, jiems nereikalingos kompensacijos. Nereikalingi sprendimai. Viskas bus gerai.

Nežinau, kas tai – ar dvasinis aklumas ar tiesiog negebėjimas jausti empatijos. Ministras klaidžioja savo palaimingoj migloj ir nė nesistengia nuraminti žmonių. O kam, jis juk vis tiek išsaugojo ir išsaugos savo šiltą kėdę.

Neabejoju, kad ir tarp valdančiųjų yra tų, kurie supranta, kad energetikos ministras D. Kreivys, švelniai tariant, šiek tiek nuklydo. Visa valdančiųjų galybė – kaip pasakos paršiukų nameliai, kurie vienu pūstelėjimu gali sugriūti, todėl išsaugoti bet kurį ministrą yra gyvybės ar mirties klausimas. Deja, tokia realybė. Tokios realybės akivaizdoje ir turime tokius „netikėtus“ sprendimus.

Ministro nekompetencija bado akis

Ministro D. Kreivio nekompetencijos istorija jau tęsiasi pakankamai ilgai. Vasarą apsilankęs Seimo Darbo partijos frakcijos posėdyje  ministras atrodė tikrai keistai. Jis nesugebėjo atsakyti į kelis paprastus klausimus, pavyzdžiui, apie perkrovos mokestį. Įdomu, ar ministras tikrai nežinojo, ar melavo?

Tik kas yra blogiau? Nežinoti, ar meluoti? Manau, kad nežinojimas šiomis dienomis, kai žmonės ir verslai susiduria su milžiniškais iššūkiais, yra didesnė blogybė, jei, žinoma, tektų rinktis iš šių katastrofiškai energetikos ministrui netinkamų veiksmų.

Negana to, Seimo Europos reikalų komiteto posėdžiuose vis dar tyla – nėra jokios aiškios ir konkrečios Lietuvai naudingos pozicijos, o tai Lietuvai ne tik kad nenaudinga, bet ir pražūtinga. Tai yra tiesioginė energetikos ministro, kuruojančio šią sritį, atsakomybė.

Ministrui nekliūna ir „Ignitis“. Įmonė lyg ir valstybės, bet ten, atrodo, klesti pinigų paėmimo iš žmonių ir verslų bei pavertimo milžiniškais pelnais kitiems schema. Tai valstybės įmonė, kuri šiandien atvirai iš visų tyčiojasi, o ministras ir vėl sako – viskas labai gerai. Taip turi ir būti.

Negana to, kai opozicija pirštu baksnoja į ministro nekompetenciją ir neveiklumą, mes esame kaltinami, kad kartu su konservatoriais nekariaujame karo. Kokio karo? Su tokiais karvedžiais pralaimėjimas karo lauke ištiktų bet ką jau pirmoje dienos pusėje.

Siūlydamas mums laukti geresnių laikų, ministras negali pasakyti, ar tie asmenys, įmonės, kuriems šiandien ateina 10 kartų didesnės „Igničio“ kainos, galės antstoliams atsakyti lygiai taip pat kaip ministras mums sako – palaukite?

Nesiskundžiu dėl valdančiųjų požiūrio į opoziciją.  Visi supratome, kad interpeliacija yra pasmerkta. Valdantieji mobilizavosi kur kas pavyzdingiau nei mūsų kaimynės agresorės armija.

Rodydami savo nejautrumą jie juokiasi iš visos Lietuvos žmonių, todėl mes pažadame niekada nesustoti, kalbėti drąsiai apie nepatogius jų sprendimus ar jų nebuvimą. Būtent tokį tikslą ši interpeliacija jau pasiekė.