infa.lt

Vengrijos policija pradėjo tyrimą kilus įtarimui, kad milijonai dolerių užsienio pagalbos buvo pervesti į politinę organizaciją „Visų Vengrijos judėjimas” (Mindenki Magyarországa Mozgalom arba MMM), kuri yra susijusi su kairiąja opozicija. Nacionalinė tyrimų agentūra (NNI) šiuo metu tiria įtarimus dėl turto pasisavinimo ir pinigų plovimo, praneša REMIX.

Tyrimą šiuo metu atlieka Nepaprastųjų situacijų policijos nacionalinis tyrimų biuras, o jis buvo pradėtas po to, kai buvęs opozicijos kandidatas į ministrus pirmininkus Péteris Márki-Zay, duodamas interviu podkaste, prisipažino, kad MMM gavo 4,4 mln. eurų finansavimą iš nevyriausybinės organizacijos „Veiksmai už demokratiją” (Action for Democracy), ir net padėkojo atskiriems šios organizacijos valdybos nariams už patarimus ir finansinę paramą per Vengrijos vidaus rinkimus.

Kaip skelbia Vengrijos naujienų leidinio „Magyar Nemzet”, federalinis teisėsaugos padalinys tiria pareiškimus dėl pinigų plovimo ir pasisavinimo.

Paaiškėjo, kad viena iš pagrindinių JAV nevyriausybinių organizacijų, susijusi su Demokratų partijos veikėjais, tokiais kaip Hillary Clinton, kelia pretenzijas, kad JAV aktyviai kišosi [kištųsi] į Vengrijos rinkimus. Anksčiau JAV prezidentas Joe Bidenas skelbė teiginius, kad Vengrija yra „autoritarinis režimas”, o milijardierius Džordžas Sorosas (George Soros) ragino „pakeisti režimą” Vengrijoje, pabrėždamas, kokie svarbūs šiems kairiųjų veikėjams buvo balandžio mėnesį Vengrijoje vykę nacionaliniai rinkimai.

Interviu podkaste Márki-Zay taip pat atskleidė, kad Amerikos nevyriausybinė organizacija „Action for Democracy” milijonus dolerių atsiuntė viena pavedimu, tačiau teigė, kad ir anksčiau iš šios organizacijos buvo atliekami kiti pervedimai ir kad lėšas sutelkė daug aukotojų iš užsienio. NVO neigia finansavusi rinkimus, tačiau tame pačiame pareiškime tvirtina, kad „išmokėjo” lėšas iš JAV užsienio donorų.

Anksčiau „Magyar Nemzet” paskelbtame vaizdo interviu Márki-Zay jau aiškino, kad partijų finansavimo taisyklės jiems netaikomos, nes MMM nėra partija ir niekada „nesielgė” kaip partija. Todėl, anot jo, jie gali priimti pinigus iš užsienio; jis taip pat paneigė, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų gauti pinigai buvo išleisti rinkimų kampanijai rinkimų laikotarpiu.

Twitter žinutės aprašymo vertimas:
„Verta pamatyti visus šiuos Lauros Ingraham ir buvusio CŽV direktoriaus Jameso Woolsey apsikeitimus nuomonėmis. Woolsey pripažįsta, kad JAV kišosi į kitų šalių rinkimus praeityje ir tai daro dabar, ir jam, ir Ingrahamui tai atrodo pagirtina ir puiku.”

It’s well, well worth watching all of this exchange between Laura Ingraham and former CIA director James Woolsey. Woolsey acknowledges that the US has meddled in other countries’ elections in the past and is doing so now, and both he and Ingraham find this laudable and funny. pic.twitter.com/TR3X7VM7Np

— 🦀 Jon 🦀 Schwarz 🦀 (@schwarz) February 17, 2018

„Tai, ką mes vykdėme, taip pat ir remiami „Akcijos už demokratiją”, buvo Vengrijos kultūros keitimo kampanija”, – sakė Márki-Zay. Politikas taip pat patvirtino, kad pinigai iš minėtų sumų plaukė ir į buvusio ministro pirmininko Gordono Bajnai vardu pavadintą „Datadat” įmonių grupę.

Beje, policija taip pat pradėjo tyrimą dėl „savotiškos” „Datadat” duomenų valdymo bylos, kuri įsiplieskė rinkimų kampanijos metu.

Policijos tyrimas dabar gali būti vienintelė galimybė išsiaiškinti, ar buvo padaryta kokių nors pažeidimų arba pažeisti rinkimų įstatymai.

Nevyriausybinei organizacijai „Action for Democracy” priklauso svarbiausi kairiosios liberalios politikos veikėjai iš Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir kitų Vakarų valstybių, daugelis jų yra glaudžiai susiję su Demokratų partija, įskaitant buvusį generolą Veslį Klarką (Wesley Clark).

Nevyriausybinė organizacija save apibūdina kaip „pasaulinę susirūpinusių piliečių, norinčių suteikti galių tiems, kurie kovoja už laisvę ir demokratiją, organizaciją”.

Vengrijos naujienų portalas 444.hu, žinomas kaip kairiosios pakraipos žiniasklaidos priemonė, rašė, kad „organizacija ruošiasi daugeliui pasaulinių kampanijų, kuriomis siekiama mobilizuoti progresyviųjų liberalų stovyklą prieš neliberalius valdžioje esančius režimus”.

Organizacijos „Action for Democracy” interneto svetainėje nurodytos penkios pagrindinės „kovos lauko valstybės” – Italija, Brazilija, Vengrija, Lenkija ir Turkija, kurias ji apibūdina kaip valstybes, „kuriose, mūsų nuomone, demokratijai kyla didžiausia grėsmė„. Tai reiškia, kad NVO gali skirti milijonines lėšas artėjantiems rinkimams Brazilijoje, Italijoje ir Lenkijoje, siekdama paveikti balsavimo rezultatus.