infa.lt

O.Arestovičius | vaizdo įrašo kadras

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius (kai kur Aleksejus Arestovičius) savo asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pasidalino samprotavimais apie asmenybės raidos lygius, kurie tikrai verti to, kad bent būtų su jais susipažinta. Todėl pateikiame jūsų dėmesiui juos išverstus į lietuvių kalbą:

Yra penki pagrindiniai asmenybės raidos lygiai:

1. Infantili,
2. paauglystė,
3. jaunystė,
4. brandi,
5. integruota

Visi šie žmonės gyvena visiškai skirtinguose pasauliuose. Perėjimas iš vieno pasaulio į kitą – tai ir psichologinė katastrofa, ir visiškai naujo gyvenimo pradžia, atgimimas.

Negalite nustatyti sau asmenybės lygio keitimo kaip užduoties, tačiau lygį lemia du dalykai:

– kiek žmogus suvokia savo vidinį „Aš”,
– ir kiek žmogus išgirsta bei laikosi savovidinio „AŠ” rekomendacijų, o išgirsti ir laikytis yra labai skirtingi dalykai.

Infantilūs žmonės (86 proc. visuomenės) jokio vidinio „Aš” nejaučia, nors puikiai jį girdi, nes jis jiems kalba ne mažiau nei labiausiai pažengusiems.

Jie girdi, bet neklauso.

Mūsų tikrasis ” Aš” kalba su mumis per pasąmonę, tačiau pasąmonė kalba su mumis vaizdinių, jausmų, būsenų, simbolinių sutapimų, klausimų, kylančių sąmonės periferijoje – apskritai pusiau sąmonės sluoksnyje, į kurį infantiliam žmogui neatrodo rimta kreipti dėmesį, kalba.

Jis negali patikėti, kad šis vidinių įspūdžių rinkinys yra kreipimasis į jo tikrąją prigimtį, jis nesupranta, nežino ir nenori to priimti rimtai. Infantili asmenybė, nejaučianti atramos savyje, yra visiškai užvaldyta išorinių dirgiklių.

Tačiau net ir čia ji nėra visiškai stabili. Infantili asmenybė gyvena spontaniškų tapatybių metodu – su tuo, kas patraukia jos dėmesį čia ir dabar. Infantili asmenybė lengvai atpažįstama pagal šį požymį – ji neturi atminties savo išsakytiems žodžiams, atliktiems veiksmams ir prioritetams.

Būdama tuščia, neturėdama prieigos prie savo vidinio turinio, infantili asmenybė akimirksniu tampa įvairių grobuoniškų koncepcijų, kuriomis perpildyta kolektyvinė pasąmonė (pavyzdžiui, „rusų pasaulio” koncepcijos), auka.

Čia išryškėja du svarbūs niuansai, kurie susipina į paradoksą.

Iš tikrųjų būdama žemiausiame asmenybės lygmenyje – tuščia vieta, silpna, nepajėgianti egzistuoti pati savaime, infantili asmenybė gali daryti jums itin stiprią įtaką, nes tą tuščią vietą joje iškart užpildo keli plėšrūnai – koncepcijos, dažniausiai labai kietos, kurios ne tik kovoja tarpusavyje dėl kliento medžiagos, bet ir puola prieš savo pašnekovus.

Manau, kad visi esame susidūrę su šia patirtimi: bendravome su plokščios Žemės teorijos šalininkais, vakseriai/antivakseriai, vata/vyšivata.

Kai susiduriate su žmogumi, kuriam, kaip sakoma, nors kuolą ant galvos tašyk, tai ir yra tas atvejis. Tuo metu susiduriate ne su pačiu žmogumi, o su tvirta ir galinga jėga, kuri psichologiškai (o kartais ne tik) gali jus pervažiuoti kaip buldozeris.

Reikia turėti kažką už nugaros (šis kažkas atsiranda jaunatviškos asmenybės lygmenyje) ir asmeninę jėgą, sugebančią pažvelgti rimčiausiems demonams į akis (ir juos išgąsdinti) (o tai yra brandos lygis), kad tuo metu galėtumėte ir pasipriešinti, ir išlaisvinti žmogų (bent jau tam momentui, kai su juo kalbatės) nuo jį ėdančių koncepcijų.

Tame – viešosios nuomonės jėga.

Žmonės, ja sergantys, patys savaime mažai ką reiškia, o infantilus individas, kurį apleido jo koncepcijos, yra apgailėtinas reginys – kažkas panašaus į apipešiotą šlapią gaidį.

Tačiau suvesti į masę ir įkrauti koncepcijomis, jie yra didelė jėga.

Tame ir yra paslaptis, kodėl internete (ir eilėse) dominuoja debilai, o padorūs žmonės dažnai bijo net iškišti galvą (kol nesulaukia brandos lygio).

Infantili asmenybė maskatuojasi gyvenime tarsi irklas ledo eketėje, yra priskiriama prie masių ir kelia didžiausią grėsmę visuomenės raidai, nes yra pagrindinis įvairių politechnologijų, kuriomis siekiama paveikti mases, taikinys (ir priemonė).

Viena, atskirai paimta, infantili asmenybė yra siaubingai pasiklydusi, gyvenanti ta akimirka, šapelis, blaškomas vandenyno – be orientyrų, be tikslų, be vertybių.

Tačiau ateis laikas ir ji taps paaugle.

Apie tai kalbėsime kitą kartą.