infa.lt

Keliose valstybėse narėse spaudos laisvei kyla pavojus, todėl Europos Komisija imasi veiksmų. Nauja iniciatyva būtų taikoma žurnalistams, žiniasklaidos priemonėms ir kitiems žiniasklaidos paslaugų teikėjams, rašo DW.

„Karas prasideda ne nuo ginklų. Karas prasideda nuo propagandos, dezinformacijos ir valstybės kontroliuojamos spaudos”, – DW sakė Belgijos parlamentarė Katia Segers.

Dabar Europos Komisija nusprendė šias problemas spręsti iš esmės, priimdama Europos žiniasklaidos laisvės aktą (EMFA) – svarbų teisės aktų paketą, kuriuo siekiama apsaugoti žurnalistus ir redakcijų nepriklausomybę, palaikyti spaudos laisvę ir galiausiai apsaugoti demokratiją Europos Sąjungoje.

Penktadienį pradedamas taikyti EMFA – tai Briuselio atsisveikinimo šūvis valstybėms narėms, kurios stebėdamos, kooptuodamos ir vykdydamos propagandą pakenkė savo vidaus žiniasklaidai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo 2021 m. Europos Sąjungos padėties kalboje pabrėžė, kad svarbu sustabdyti „tuos, kurie kelia grėsmę žiniasklaidos laisvei” ES.

„Žiniasklaidos bendrovės negali būti traktuojamos kaip dar viena įmonė. Jų nepriklausomybė yra labai svarbi. Europai reikia teisės akto, kuris užtikrintų šią nepriklausomybę”, – sakė ji.

Žiniasklaidos paslaugų teikėjai taip pat turės užtikrinti nuosavybės skaidrumą. Pagal EMFA jie privalės nurodyti, kas yra jų akcininkai – šia priemone siekiama sustiprinti redakcijų nepriklausomumą.

Žurnalistų apsauga

Organizacijos „Žurnalistai be sienų” (RSF) teigimu, spaudos laisvė Europos Sąjungoje „atsidūrė tarp dviejų kraštutinumų”. Kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje, Danijoje ir Švedijoje, laisva spauda klesti, tačiau kitose, pavyzdžiui, Lenkijoje, Vengrijoje ir Graikijoje (Lietuvoje taip pat – infa.lt), jai gresia rimtas pavojus.

Praėjusią savaitę Europos Parlamente Briuselyje vykusiame klausyme dėl Graikijos šnipinėjimo skandalo graikų žurnalistai Thanasis Koukakis, Stavros Malichoudis ir Eliza Triantafillou paliudijo, kad dėl savo darbo jie tapo valstybės sankcionuoto sekimo taikiniais.

Tuo tarpu Vengrijoje ir Lenkijoje nepriklausomos žiniasklaidos priemonės patyrė valdžios institucijų, siekiančių reguliuoti jų nuosavybę ir apriboti žiniasklaidos pliuralizmą, susidorojimą.

Lenkijos valstybinė naftos bendrovė „Orlen” perėmė kai kurias šalies žiniasklaidos priemones, pavyzdžiui, regioninį laikraštį „Polska Press”, o Vengrijos nacionalinė žiniasklaidos reguliavimo institucija – Žiniasklaidos taryba – nutildė nepriklausomas radijo stotis, įskaitant „Tilos Radio”, atsisakydama pratęsti jo dažnių licenciją.

Lietuvoje įsigali įteisinta praktika be teismo uždaryti žiniasklaidos leidinius, jei jų teikiama informacija neatitinka oficialaus naratyvo tam tikrose srityse.

Komisijos EMFA skirta šioms grėsmėms pašalinti, be kita ko, apsaugoti žurnalistus ir jų šeimos narius nuo šnipinėjimo programų naudojimo ir autoritarinių režimų grasinimų.

Sekite pinigus

Komisija taip pat užtikrins, kad bet koks visuomeninei žiniasklaidai skiriamas finansavimas būtų „pakankamas ir stabilus”, ir nustatys naujas taisykles dėl valstybinės reklamos žiniasklaidoje.

„Turi būti žinoma, kam skiriami pinigai”, – praėjusią savaitę Čekijos radijui sakė už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos narė Vera Jourova. „Nenorime, kad valstybės, kaip jau yra praktikuojama kai kuriais atvejais, viešai finansuotų atskiras žiniasklaidos priemones, kurios paskui apie jas rašo gražius straipsnius.”

RSF taip pat paragino Europos Komisiją užtikrinti, kad nė viena valstybė narė „nesinaudotų Europos solidarumu”, jei ji pamina žiniasklaidos laisvę.

„EMFA turėtų įtraukti pagarbą žiniasklaidos pliuralizmui ir nepriklausomumui į Europos lėšų skyrimo valstybėms narėms sąlygiškumo kriterijus, kad būtų galima geriau reaguoti į rimtus ir pasikartojančius spaudos laisvės pažeidimus kai kuriose iš jų”, – sakoma RSF pareiškime.

Dezinformacijos problemos sprendimas

Kitas svarbus žiniasklaidos laisvės užtikrinimo ir pasitikėjimo žiniasklaida Europoje didinimo elementas – kova su dezinformacija.

„Demokratinės šalys negali ramiai stovėti, kai autoritariniai režimai skleidžia savo propagandą Europoje”, – pareiškime sakė RSF generalinis sekretorius Christophe’as Deloire’as.

Jis pridūrė, kad ES turėtų sukurti sistemą, kuri „neskatintų propagandos laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos sąskaita”, o „skatintų saviraiškos laisvę, pliuralizmą ir informacijos patikimumą nacionaliniu lygmeniu”.

Pagal EMFA Komisija pasiūlė įsteigti naują Europos žiniasklaidos paslaugų valdybą, kurią sudarytų nacionalinės žiniasklaidos institucijos. Pagrindinė šios valdybos užduotis bus ne tik stebėti, kaip nacionaliniai reguliavimo sprendimai veikia bendrą Europos žiniasklaidos aplinką, bet ir kovoti su dezinformacija, užtikrinant, kad informacija apie internetinės žiniasklaidos platformas būtų pateikiama pagal ES dezinformacijos praktikos kodeksą.

„Teisingas kelias į priekį”

Nors Europos Komisijos parengtą EMFA dar turi aptarti ES valstybės, kol ji bus oficialiai priimta visame bloke, Damianas Tambini – Londono ekonomikos mokyklos Žiniasklaidos ir komunikacijos departamento docentas ir knygos „Žiniasklaidos laisvė” autorius – teigė, kad EMFA sukūrimą galima vertinti ir kaip „galios užgrobimą, ir kaip būdą apsaugoti demokratinę žiniasklaidos laisvę”.

„Tačiau tai vis dėlto gali būti geriausias kelias į priekį – su sąlyga, jei ši politika sulauks pilietinės visuomenės pasitikėjimo ir paramos. Kurdama Žiniasklaidos laisvės aktą Komisija rodo norą drąsiai ginti pamatinius demokratijos principus”, – rašė jis praėjusių metų rugsėjo mėn. žiniasklaidos laisvės vertinime.

Panašios nuomonės laikosi ir Belgijos parlamentaras Segersas.

„EMFA sukurs sistemą, kuri leis žurnalistams dirbti savo darbą, užtikrinant, kad už bet kokią agresiją jų atžvilgiu būtų baudžiama. Įstatymas taip pat užtikrins, kad žiniasklaidos reguliavimo institucijos dirbtų nepriklausomai, o ES valstybės stiprintų visuomeninį transliavimą.

„Stiprus visuomeninis transliuotojas užtikrina kokybiškas, nepriklausomas naujienas ir nustato standartus komercinei žiniasklaidai”, – sakė ji DW (kuris taip pat yra visuomeninis transliuotojas). (Lietuvoje visuomeninio transliuotojo nėra. Kažkada jo funkcijas vykdė LRT)

„Šiuo metu spaudos laisvė yra itin svarbi mūsų demokratijai. Todėl privalome ją saugoti.”

Privalomų direktyvų priėmimas ES lygmeniu – tai komandinis valdymas, nepaliekant valstybėms narėms pasirinkimo galimybės. Tai iš tiesų atima informacinį suverenitetą, kurio prioritetai keičiantis geopolitinei krypčiai gali keistis.

Žiniasklaidos laisvei nereikia reguliavimo. Palikite žiniasklaidai laisvę ir prievolę pačiai pasirūpinti savo išgyvenimu. Naudingas žinias skleidžianti žiniasklaida susilauks ir skaitytojų-žiūrovų, ir tuo pačiu uždirbs savo išlaikymui. Jeigu ji dirba tik pagal valstybės užsakymus ir apmokėjimą – tai ne žiniasklaida – tai mokesčių mokėtojų pinigais, bet be jų sutikimo išlaikomas verslas.