Bendrosios rinkos neatidėliotinos pagalbos priemonė (SMEI – Single Market Emergency Instrument ) – naujas reglamentas, kurį ES Komisija turėtų pasiūlyti pirmadienį (rugsėjo 19 d.), – sulaukė suinteresuotųjų šalių kritikos dar prieš Komisijai pateikiant oficialų teksto pasiūlymą, praneša Euractiv.
Verslo asociacijos baiminasi per didelio kišimosi į įmonių verslo laisvę, o profesinės sąjungos nerimauja dėl teisės streikuoti, kuri naujajame reglamente išnyko.
Pasitelkdama SMEI Komisija esą siekia padidinti ES bendrosios rinkos atsparumą krizėms, galinčioms kelti pavojų jos vientisumui arba strategiškai svarbių prekių tiekimui.
Siekdama tai užtikrinti, EK pasiūlys priemones, pagal kurias įmonės kartais galėtų būti priverstos perduoti valdžios institucijoms informaciją apie savo tiekimo grandines.
Ekstremaliomis situacijomis Komisija netgi galėtų priversti įmones teikti pirmenybę konkretiems užsakymams, o ne tiems, kuriuos planuoja įmonės, taip kišdamasi į tai, ką įmonės laiko savo verslo laisve.
VDMA, mechanikos pramonės asociacijos, vykdomasis direktorius Thilo Brodtmannas pareiškė, kad nepritaria tiems skubios pagalbos priemonės elementams, kurie varžo verslumo laisvę.
Nors asociacija pritaria SMEI priemonėms, kurios turėtų užtikrinti, kad ES vidaus prekyba išliktų atvira, ji griežtai atmeta labiau varžančias priemones, ypač galimybę Komisijai savaip nustatyti Europos įmonių užsakymų knygų prioritetus.
„Tokia krizių valdymo politika yra „nevykdoma”, nes ji kenkia Europos, kaip verslo vietos, reputacijai ir Europos įmonių konkurencingumui”, – sakė Brodtmann apie nuostatą, išdėstytą pasiūlymo projekto 29 straipsnyje, su kuriuo susipažino EURACTIV.
Panašią mintį išsakė ir didžiausios Danijos verslo asociacijos „Dansk Industri” vyresnysis konsultantas Andreas Brunsgaardas, kuris Danijos žiniasklaidos organizacijai „Watch Medier” pareiškė, kad ši nuostata „kenkia pasitikėjimui Europos bendrovėmis, kurios laikosi savo sutartinių įsipareigojimų prekybos partneriams už ES ribų”, (todėl verslo krypčių pasikeitimai, kurie prieštarautų sutartims, yra nepriimtini).
Tuo tarpu profesinės sąjungos nerimauja dėl kito teisės akto pasiūlymo punkto.
Labai svarbu tai, kad senajame reglamente buvo nuostata, aiškiai garantuojanti darbuotojų teisę streikuoti, o siūlomame reglamento projekte tokios nuostatos nėra.
Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) dabar nerimauja, kad pagal SMEI sistemą streikas gali būti laikomas „krize”, o tai pakenktų kolektyviniams veiksmams ES (todėl gali būti nepageidaujamas ir neleistinas).
Dėl kurių iš daugelio kitų SMEI nuostatų taip pat bus kovojama, paaiškės per kelias dienas po rugsėjo 13 d., kai ES Komisija turėtų pateikti savo pasiūlymą.
Reziumuojant tai, kas parašyta, galima daryti išvadą, kad ES kuo toliau, tuo labiau siekia tapti komandinės ekonomikos sąjunga, iš kurios Rytų Europa ištrūko 1990 metais. Tokiu būdu privataus verslo gali tiesiog nebelikti Kas norės prisiimti visas verslo rizikas, kai komandas dalins tie, kurie už nieką neatsako?
.
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
Kai vyriausybei slysta iš rankų nurodinėjimai, jie nusprendė kontroliuoti ir nurodinėti privačiam verslui. O verslas geriau veikia, kai vyriausybė į tai nesikiša.