infa.lt

George Orwell 1984-ieji, viršelio nuotr.

Herkus Baranauskas-Deltuvis

Man ir liūdna, ir koktu, kai ukrainiečių tautos tragediją tiek mūsų šalies, tiek kitų šalių valdžios naudoja savo neišmanymui, savo klaidoms ar net Švabo „perkovimo projektui” pridengti.

Nors infliacija Lietuvoje auga nuo pernai metų, tačiau „šaika” daugelį žmonių kažkaip sugebėjo priverst tą faktą pamiršt ir įtikėti, kad infliacija auga dėl karo Ukrainoje.

Man gėda prieš tuos drąsius žmones, kurie aukoja savo sveikatą fronte gindami savo šalį, ir kurių kančios fone tiek mūsų, tiek kitų šalių valdžios (ypač kitų, ekonomiškai stiprių šalių, valdžios) teisina savo kvailą ekonominę politiką šalies viduje karu Ukrainoje.

• Ne Ukraina kalta, kad Vokietija išjunginėja savo atomines elektrines.
• Ne karas Ukrainoje kaltas, kad dėl lokdaunų ir prispausdintų trilijonų auga infliacija visoje ES ir JAV.
• Ne karas Ukrainoje kaltas, kad Lietuvoje didėja nedarbas, kai šaika susipjovė su Kinija ir Baltarusija.

Tie, kurie pasirengę mokėti už dujas žymiai brangiau vardan Ukrainos pergalės, turėtų prisiminti, kad Batką, iš kurio šalies buvo puolamas Kijevas, į Putino rankas atidavė ne kas kitas, kaip mūsų šaika, išrinkusi Tichanovskąją Baltarusijos prezidente.

Mane apima svetima gėda, kai girdžiu kaip mūsų „šaika” visas savo klaidas ar tyčinę veiką, nešančią Lietuvai milijardinius nuostolius, skurdinančią paprastus lietuvius, suverčia ant karo Ukrainoje.

Ir apima pyktis, kai turtus auginantis Gabriukas, kai šimtamilijoninius pelnus gaunantys bankai ar verslo grupuotės (tokios kaip igničiai) mums sako, jog reikia pasiaukoti vardan Ukrainos.

Pasiaukoti turime mes, bet ne jie. Ar girdėjote, kiek tūkstančių eurų pervedė Gabrielius Landsbergis ukrainiečų karo reikmėms?

Bet gi mes ir aukojamės. Mes ir daiktus renkame, ir pinigus aukojame. O drąsiausi, tokie kaip Rimas Armaitis, net kovoja fronte.

Tačiau mums reikia suprasti, kad mes net jei parduotume visą savo turtą ir gautus pinigus paaukotume Ukrainai, nieko tai neišspręstų. Nes tai būtų tik lašas jūroje. Ir dar tas lašas nežinia kur nutekėtų.

Apie ką kalbėjo Ukrainoje kovojantis R. Armaitis. „Nes Ukrainai nepadeda pasaulio galingieji. Netiekia jai nei naikinuvų, nei modernių tankų.”

Aš, sakysim, niekaip nesuprantu, kuo padėsime Ukrainai, jei kaip šalis subankrutuosime, jei „vardan diktatoriaus nerėmimo” uždarysime Achemą ir kitas daug energetinių resursų naudojančias gamyklas.

Nesuprantu kuo paremsime Ukrainą, jei visi neteksime darbų… Ir būsime priversti patys badauti ar emigruoti.

O juk mūsų ir taip emigravo virš milijono. Anksčiau. Ir kuo tai padeda Ukrainai dabar?

Tad, broliai ir sesės lietuviai – nesileiskime manipuliuojami.

Skirkime, kurios problemos iš tiesų dėl karo Ukrainoje, o kurias problemas mums sukuria „bukalaurų šaika”.

Nesileiskime manipuliuojami ukrainiečių tautos tragedija ir skausmu. Neleiskime prekiauti svetimu skausmu.

Ir neleiskime svetimo skausmo fone mums primetinėti to, ko mes nenorime.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje