infa.lt

UNCTAD mato būtinybę griežtinti kriptovaliutų rinkos kontrolę

Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) dokumente teigiama, kad kriptovaliutos prisideda prie mokesčių bazės erozijos ir kenkia kapitalo kontrolei besivystančiose šalyse. Daugumoje šių šalių kriptovaliutoms netaikomi jokie mokesčių reglamentai, o jų naudotojai nėra skatinami pranešti apie savo turtą, rašo Kommersant.

Kapitalo nutekėjimo problemą dar labiau apsunkina kriptovaliutoss maineriai (kasėjai), kurie nacionalinėmis valiutomis apmokamą elektrą faktiškai iškeičia į kriptovaliutas. UNCTAD, kaip ir anksčiau EBPO bei TVF, siūlo išaiškinti kriptovaliutų statusą ir pradėti tarptautinį informacija apie jas keitimąsi.

UNCTAD analitikai pritarė nuomonei, kad kriptovaliutos mažina mokesčių bazę ir kenkia kapitalo kontrolei besivystančiose šalyse.

Vyriausybių bandymus sustiprinti kriptovaliutų mokėjimų kontrolę apsunkina tai, kad joms netaikomi kitam finansiniam turtui taikomi reguliavimo standartai.

Vis dėlto, tiesioginė nusikalstama veikla kriptovaliutų srityje yra nedidelė – Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) duomenimis, mažiau nei 10 % visų bitkoinų sandorių priskiriama nusikalstamai veiklai.

Tačiau kriptovaliutoms būdingos visos tradicinių mokesčių rojų savybės (sąskaitų anonimiškumas, silpni mokesčių kontrolė it reguliavimas) ir, priešingai nei pirmosios, kriptovaliutos nėra priklausomos nuo bankų ar susijusių teisinių ir apskaitos paslaugų, nes sandoriai vykdomi per nereguliuojamas kriptovaliutų biržas.

Kita vertus, kriptovaliutų finansinis atitikmuo yra gana didelis – pavyzdžiui, UNCTAD duomenimis, daugiau nei 80 000 bitkoinų piniginių užfiksuotas daugiau nei 1 mln. dolerių likutis.

Daugumoje besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių kriptovaliutų apmokestinimas nereglamentuojamas, o kriptovaliutos neturi teisinio statuso.

Iki 2021 m. lapkričio mėn. 67 jurisdikcijos jau buvo įgyvendinusios kriptovaliutoms taikomus mokesčių teisės aktus, tačiau jų veiksmingumas yra mažas, nes nėra visuotinai priimtino požiūrio į jų apmokestinimą tarpvalstybinių pervedimų laisvės sąlygomis.

UNCTAD taip pat pabrėžia, kad kriptovaliutų naudotojai nėra skatinami pranešti apie savo turtą, o jų paplitimas vis auga: jos populiarios ne tik tarp turtingųjų, bet ir tarp vidutines pajamas gaunančių namų ūkių, nes tokia valiuta gali padėti apsisaugoti nuo valiutų kursų svyravimų ir infliacijos esant politiniam ir (arba) makroekonominiam nestabilumui.

Kriptovaliutomis taip pat galima greitai iš šalies išvesti lėšas, o tai mažina besivystančių šalių finansinius išteklius.

Kapitalo nutekėjimą taip pat palengvina maineriai, kurie iš tikrųjų gauna kriptovaliutą mainais už vietine valiuta apmokėtą elektrą. TVF jau rašė, kad kriptovaliutų plėtra sparčiai auga šalyse, kuriose yra didelė infliacija ir nestabili ekonomika.

Kriptovaliutų apyvartoje dalyvauja daug tarpininkų, įskaitant kriptovaliutų biržas, skaitmenines pinigines ir decentralizuotas finansines paslaugas (DeFi), leidžiančias jas naudoti ar saugoti. UNCTAD siūlo nustatyti šių paslaugų teikėjų kontrolę, kad būtų galima gauti informaciją apie sandorius.

Analitikai taip pat mano, kad reikia aiškiai apibrėžti kriptovaliutų teisinį statusą, įvesti pasaulinį apskaitos standartą ir didesnius mokesčius kriptovaliutoms, lyginant su kitomis finansinėmis priemonėmis, taip pat apriboti sandorių kriptovaliutų biržose skaičių.

UNCTAD iš esmės pritarė tendencijai, kad tarptautinės organizacijos siektų išaiškinti kriptovaliutų statusą ir sustiprinti globalią jų kontrolę.

EBPO dar kovo mėn. paskelbė pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama įvesti bendrą išsivysčiusių šalių mokesčių ir finansų administravimo institucijoms skirtą kriptovaliutų atskleidimo reglamentą, ir paskelbė apie lapkričio mėn. įvyksiančiam G20 aukščiausiojo lygio susitikimui skirtą dokumentą.