infa.lt

Estijos Ekonomikos ir ryšių ministerija baigė rengti Elektros energijos rinkos įstatymo ir Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymų projektus, kuriais siekiama leisti buitiniams vartotojams pirkti elektros energiją kaip universalią paslaugą ir numatyti pagrindą nustatyti universalias paslaugų kainas, rašo estų ERR.

„Įstatymo projektas padeda įgyvendinti nustatytus tikslus, kuriais siekiama sumažinti energijos kainų avansą ir užtikrinti geresnę Estijos šeimų buitį.

Teisės akto projektas leidžia paprasčiau, greičiau ir veiksmingiau remti vartotojų grupę ir išvengti situacijos, kai paramos gavėjams tektų kreiptis dėl paramos į centrinę ar vietos valdžios institucijas”, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Įstatymo projekte numatomi Elektros energijos rinkos įstatymo pakeitimai, kuriais pardavėjai, priklausantys grupei, kurios elektros energijos gamybos pajėgumai yra ne mažesni kaip 150 MW, arba pardavėjai, kontroliuojantys daugiau kaip 50 proc. rinkos – „Nord Pool” Estijos kainų regione, įpareigojami parduoti elektros energiją vartotojams, įskaitant buitinius vartotojus (asmenis, kurie naudoja elektros energiją savo namų ūkyje ir nekomercinėje veikloje), daugiabučių namų savininkų bendrijoms ir elektros energijos perpardavinėtojams, kaip universalią paslaugą už fiksuotą kainą.

Reglamentas yra laikinas ir turi galioti iki 2026 m. balandžio 30 d.

„Jeigu universaliosios paslaugos kaina būtų nustatyta 180 eurų už megavatvalandę (tikrasis kainos dydis bus nustatytas Konkurencijos tarnybos derinimo procedūroje), vidutinis vartotojas, suvartojantis 0,5 MWh per mėnesį, sutaupytų 35 eurus per mėnesį, esant prognozuojamai 250 eurų/MWh rinkos kainai”, – atskleidžiama pažymoje.

Vartotojai galėtų pasirinkti toliau naudotis dabartiniu elektros energijos paketu arba pereiti prie universaliųjų paslaugų paketo. Visi elektros energijos pardavėjai išsaugotų teisę šalia universaliųjų paslaugų siūlyti ir laisvosios rinkos paslaugas.

Dėl didelių elektros kainų Estijoje palengvėjimo nematyti

Konkurencijos tarnybai būtų suteikti įgaliojimai įstatyme numatytais atvejais nustatyti laikiną elektros energijos kainą.

Pakeitimais taip pat būtų nustatyta išimtis, leidžianti vartotojams nutraukti galiojančias elektros energijos sutartis, nemokant sutartinių baudų, kad būtų galima pasirašyti universaliųjų paslaugų sutartį.

Norėdami pereiti prie universaliųjų paslaugų, vartotojai turėtų pranešti pardavėjui apie savo sprendimą ir pasirašyti universaliųjų paslaugų sutartį.

Įstatymo projekto rengimo metu vienintelė valstybinė bendrovė „Eesti Energia” yra įpareigota teikti universaliąsias paslaugas, nes ji kontroliuoja 58,5 proc. rinkos, nurodė ministerija.

Kadangi visi pardavėjai galės siūlyti universaliąsias paslaugas, pelno maržos riba nebus nustatyta. Vartotojai galės pirkti universaliąją paslaugą iš mažiausią antkainį turinčio paslaugos teikėjo, rašoma pranešime.

Įsigaliojus įstatymo projektui, Enefit Power AS turės penkias dienas pateikti paraišką dėl kainų derinimo. Gamintojai, kurie vėliau pasieks 150 MW elektros energijos gamybos pajėgumą, turės pranešti priežiūros institucijai per vieną dieną.

„Tokius trumpus terminus lemia poreikis ir lūkesčiai, kad reglamentas įsigaliotų ne vėliau kaip 2022 m. spalio 1 d.”, – paaiškino ministerija.

Konkurencijos tarnyba sprendimą dėl kainos patvirtinimo turėtų priimti per 30 dienų, o sudėtingų ar daug darbo reikalaujančių paraiškų atveju – per 60 dienų.

Priežiūros institucija taip pat turėtų teisę nustatyti laikiną kainą, kol paraiškos bus suderintos ir patvirtintos.

Tuo tarpu Lietuvos vyriausybė atostogauja nepaprastosios padėties, visais atžvilgiais, metu.