infa.lt

Praėjus valandai po mirties kiaulėms buvo suleistas eksperimentinis preparatas, kuris sudarė postūmį visiems pagrindiniams organams, įskaitant širdį, kepenis, plaučius ir inkstus, vėl pradėti veikti. Tai leido visiškai atkurti kraujotaką ir raumenų judesius galvos ir kaklo srityje.

Tyrimo autoriai šiuos rezultatus vadina stulbinančiais, nes dabar įmanoma, kad smegenų ir širdies mirtis yra grįžtama. Gauti rezultatai kelia etinių klausimų, susijusių su mirties momento nustatymu, taip pat siūlo naujas donorų organų išsaugojimo galimybes.

Jeilio universiteto mokslininkai pristatė technologiją, kuri atkuria gyvūnų ląstelių ir organų funkcijas po mirties. Naudodami kiaules kaip modelius, jie įrodė, kad praėjus valandai po mirties gyvūnų širdyje, smegenyse, kepenyse ir inkstuose atkuriama kraujotaka ir ląstelių veikla, rašo „Nature”.

„Visos ląstelės miršta ne iš karto. Šis procesas – tai užsitęsusi įvykių serija, į kurią galima įsikišti”, – komentavo bendraautorius Davidas Andrijevičius.

Naująją „OrganEx” technologiją sudaro perfuzijos prietaisas, kuris operacijos metu atlieka širdies ir plaučių funkciją, taip pat eksperimentinis skystis, palaikantis ląstelių funkciją ir slopinantis organizmo uždegimą.

Praėjus šešioms valandoms po procedūros buvo užregistruotas daugelio gyvybiškai svarbių organų aktyvumas. Pavyzdžiui, širdies elektrinis aktyvumas išsaugojo gebėjimą susitraukti. Taip pat buvo atkurta kraujotaka visame organizme – tokio rezultato mokslininkai nesitikėjo.

Tolesni stebėjimai parodė, kad visuose svarbiausiuose organuose veikia daugybė genų, atsakingų už ląstelių funkcijas ir remontą. „Mikroskopu buvo sunku atskirti sveiką organą nuo organo, apdoroto „OrganEx”, – paaiškino vienas iš autorių Zvonimiras Vrsela.

Pastebėta, kad gyvūnai nevalingai judino galvos ir kaklo raumenis. Autoriai mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog galvos smegenyse nebuvo elektrinio aktyvumo (nepastebėta koordinuoto smegenų aktyvumo), signalai greičiausiai buvo siunčiami iš nugaros smegenų.

Kitaip tariant, gauti rezultatai nereiškia, kad nugaišusius gyvūnus būtų galima atgaivinti, tačiau tokia galimybė ateityje neatmetama. Elektrinio aktyvumo nebuvimą gali lemti perpilto skysčio temperatūra ir kiti veiksniai, galintys slopinti neuronų signalus.

Poveikis klinikinei praktikai

Tyrėjai šią technologiją laiko priemone, padedančia išsaugoti donorų organus kaip svarbiausią prioritetą. Šiandien jų trūksta dėl labai trumpo jų gyvybinio laikotarpio.

Be to, rezultatai paneigia nuomonę, kad širdies mirtis ištinka, kai sustoja kraujotaka ir nutrūksta deguonies tiekimas. Ateityje mokslininkai ketina patvirtinti, kad šie procesai yra grįžtami ir gali būti pakartoti žmonėms. „Rezultatai stulbinantys ir rodo, kad kai kuriuos žmogaus kūno apribojimus galima įveikti”, – apibendrino autoriai.