infa.lt

Neseniai duodamas interviu ES užsienio politikos vadovas DW sakė, kad anksčiau ar vėliau Rusija žlugs. Daugelis tarptautinių tyrėjų taip pat sako, kad sankcijos galiausiai suveiks. Kiti tuo įsitikinę mažiau, rašo Deutsche Welle.

Nuo vasario pabaigoje įvykusios invazijos į Ukrainą Europos Sąjunga priėmė šešis sankcijų Rusijai paketus. Ekonominiai mainai tarp Rusijos ir Europos Sąjungos beveik visiškai sustojo, išskyrus dujų ir naftos srautus, kurie ir toliau vamzdynais tiekiami į ES, bei maisto produktų, javų ir tam tikrų trąšų, kuriems sankcijos netaikomos, mainus.

Europos Sąjungos Tarybos, kuri atstovauja 27 valstybėms narėms, duomenimis, sankcijos šiuo metu taikomos 1 212 asmenų, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavorvą, kelis aukščiausio rango oligarchus ir 108 subjektus.

Įšaldyta pusė Rusijos centrinio banko atsargų, o Rusijos bankams nutrauktas prisijungimas prie tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT. Uždraustas ES technologijų, aviacijos technikos, elektronikos ir prabangos prekių eksportas. Iš Rusijos pasitraukė daugiau kaip 1 000 Vakarų bendrovių.

JAV, Kanada, Japonija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė taip pat įvedė sankcijas Rusijai. Vokietijos nepelno siekianti tiriamoji naujienų tarnyba „Correctiv”, stebėdama sankcijas, nustatė, kad liepos 30 d. duomenimis, nuo vasario mėn. buvo įvesta 6891 priemonė. Tiek daug sankcijų vienai šaliai dar niekada nebuvo taikyta.

Penktadienį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas (Žozefas Borrellas) interviu DW tvirtino, kad sankcijos Rusijai „smogia stipriai”.

„Rusijos ekonomika traukiasi 10 proc., – sakė J. Borrellas. „Ji patirs didžiausią nuosmukį nuo pasaulinio karo ar Sovietų Sąjungos pabaigos laikų”. Jis pripažino, kad Europos Sąjunga tebėra priklausoma nuo energijos išteklių tiekimo iš Rusijos, tačiau teigė, kad artimiausiais mėnesiais tai pasikeis.

ES valstybės narės vis dar perka dujas iš Rusijos, sakė jis, „tačiau importo kiekį sumažinome perpus – stebuklų padaryti negalime”. Jis teigė, kad Kremlius nebegali naudotis pajamomis apsipirkti Europos Sąjungoje, o tai reiškia, kad ES technika rusiškiems tankams dabar yra uždrausta. „Jie turi pinigų”, – sakė jis, – „bet negali nieko nusipirkti”.

Šiuo metu yra keletas žinomų universitetų ir ekonominių tyrimų institutų atliktų tyrimų apie galimą sankcijų poveikį Rusijai – ir jas įvedusioms šalims. Visuose juose prognozuojamas drastiškas Rusijos ekonomikos produkcijos sumažėjimas 2022 m.

Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto ekonomikos tyrėja Marija Šagina, remdamasi naujausiais Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, prognozuoja 6 proc. nuosmukį. „Rusija ir toliau parduoda naftą ir dujas rekordiškai aukštomis kainomis, ji sukaupė šį karinį fondą, šią Rusijos tvirtovę, kurią turėjo prieš karą”, – sakė M. Šagina DW. „Taigi turime unikalią situaciją, kai iš pažiūros Rusijai sankcijos nedaro didelės įtakos.

Tačiau, jei pažvelgtume mikroekonominiu lygmeniu, ypač į automobilių pramonę ir aviacijos sektorių, šių sektorių pardavimai sumažėjo daugiau kaip 80-90 proc. Ilgalaikėje perspektyvoje kalbame apie Rusijos struktūrinę transformaciją, nes ji nebegali sukaupti šio Vakarų kapitalo ir naudotis vakarietiškomis technologijomis, ir ji išgyvens atvirkštinę industrializaciją. Kaip greitai Rusija gali tai išspręsti ir sugalvoti naują ekonomikos modelį arba susivienyti su Kinija, Indija? Kas tai gali užtikrinti, yra didelis klausimas”.

Džulianas Hincas (Julian Hinz) iš Kylio pasaulio ekonomikos instituto teigė, kad prekybos statistika rodo, jog sankcijos suveikė. „Rusijos ekonomika dėl šių sankcijų labai kenčia – daug labiau nei Europos ekonomika”, – sakė jis. „Iš tikrųjų to neįmanoma palyginti.”

J. Hinzas sakė, kad Rusijai bus sunku gaminti vietines alternatyvas importuojamoms prekėms, nes nacionalinei pramonei reikia pirminių produktų ir techninių žinių iš užsienio. Jis sakė, kad Kremliui bus sunku rasti pirkėjų naftai ir dujoms, kurios ilgiau keliauja į ES ir JAV.

„Vamzdynų nėra”, – sakė Hinzas. „Yra šiek tiek vamzdynų pajėgumų į Kiniją, bet tai tik maždaug 10 proc. to, kas tuo pačiu metu galėtų būti siunčiama į Europą. Pagal pajėgumus nė vienas iš šių vamzdynų negali pakeisti visų vamzdynų pajėgumų į Europą.”

Borrellas tvirtina, kad Rusija atsidurs izoliacijoje. „Šiuolaikinė ekonomika negali veikti, jei nutrūksta ryšys su kitomis ekonominėmis ir technologinėmis galiomis. Tai labai pakenks Rusijos ekonomikai – bet ne rytoj: Karas tęsis, nelaimingai tęsis. Bet ekonomika labai nukentės”.

„Putinas turi pasirinkti, ar jis nori turėti ginklų, ar nori turėti sviesto savo žmonėms, – sakė Borrellas. „Žinau, kad jam nelabai rūpi jo žmonės”.

Tad esminis klausimas – ar ekonominės sankcijos galiausiai padės pakeisti autoritarinio Maskvos režimo politinę valią. Aleksandras Libmanas, Berlyno laisvojo universiteto Rusijos ir Rytų Europos politikos profesorius, yra skeptiškas. Neseniai Vokietijos visuomeniniam transliuotojui „Deutschlandfunk” jis tvirtino, kad Vladimirui Putinui nedaro įspūdžio žala Rusijos ekonomikai.

„Sankcijos per kelias savaites ar mėnesius nieko nepakeis”, – sakė A. Libmanas. „Reikia būti sąžiningiems: sankcijos yra priemonė – apie tai yra atlikta nemažai tyrimų – kuri paprastai neveikia. Daugeliu atvejų sankcijos nepaveikė valstybių, kurioms taikomos sankcijos, elgesio”.