infa.lt

Už Amerikos skerdynių ribų

31 liepos
08:30 2022
Donaldas Trampas

AP nuotrauka

Konservatyvaus amerikiečių leidinio „The American Cinservative” autorius, Declan Leary, prisipažįsta, kad pradžioje jam nepatiko buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), kaip, beje, ir kitam, „The New Yorl Times” autoriui, kurie abu šiandien permąstę savo pozicijas pradėjo žvelgti į jį kitaip. Patirtis daro savo, tame tarpe ir visų kitų žmonių atžvilgiu, ir, labai tikėtina, kad sekantis JAV prezidentas vis tik bus Donaldas Trampas. Kairieji ir demokratai, kartu su Joe Bidenu priešakyje, pasak autorių – „parklupdė Ameriką”, ir jai laikas keltis.

Žvelgiant penkerius metus atgal, galiu prisipažinti, kad man nepatiko Donaldo Trumpo inauguracinė kalba 2017 metais. Ji buvo slegianti ir šiek tiek gremėzdiška. O tos dalys, kurios nebuvo gremėzdiškos, buvo dvigubai depresyvesnės:

Motinos ir vaikai, įkalinti skurde mūsų vidiniuose miestuose; surūdiję fabrikai, išsibarstę kaip antkapiniai paminklai po mūsų šalies kraštovaizdį; švietimo sistema, kurioje gausu pinigų, bet mūsų jauni ir gražūs mokiniai neturi jokių žinių; nusikalstamumas, gaujos ir narkotikai, kurie pavogė per daug gyvybių ir atėmė iš mūsų šalies tiek daug nerealizuoto potencialo.

Visada buvau Niksono būdo optimistas ir man labiau patinka 68-ųjų suvažiavimo kalbos amerikietiškumas. Joje yra tas pats kietas realizmas, tas pats „rock-em, sock-em” stilius, ta pati panieka tautos priešams ir jos nuosmukio priežastims. Tačiau tai buvo sujungta su saulėta geriausios Amerikos vizija ir nuoširdžiu bendruomeniškumu, už kurį kadaise buvo taip mėgstamas mūsų 37-asis prezidentas.

Ši kalba prisimenama kaip pagrindinė „teisės ir tvarkos” kalba, tačiau ji apėmė kur kas daugiau. Net ir 1968 m. Ričardas Niksonas galėjo be ironijos kalbėti apie „didįjį Amerikos miestą”, apie tyliąją amerikiečių daugumą, kuri dar neprarado proto, apie ateitį, kurioje geras gyvenimas bus pasiekiamas vidutiniam piliečiui.

2017 m. norėjau tikėti, kad vis dar galime daryti tą patį. Galbūt per pastarąjį pusę dešimtmečio viskas sugriuvo, o gal tiesiog persikėliau į Vašingtoną, bet kuriuo atveju, kai šią savaitę prezidentas Donaldas Trampas grįžo į sostinę ir politikos institute „America First Policy Institute” pasakė savotišką „Amerikos skerdynių” kalbos tęsinį, pasijutau daug imlesnis.

Jis apibūdino Ameriką prieš dvejus metus gal kiek hiperbolizuotai, bet su tuo sunku nesutikti:

Tai buvo stipriausia ir saugiausia siena JAV istorijoje, energetinė nepriklausomybė ir net dominavimas, istoriškai žemos kuro kainos, jokios infliacijos, visiškai atkurta kariuomenė ir šalis, kurią labai gerbė kiti lyderiai ir kitos šalys. Paprasčiausiai mes vėl padarėme Ameriką didžią – ir tai padarėme pirmiausia rūpindamiesi darbuotojais, pirmiausia šeimomis ir pirmiausia Amerika.

Kad ir kokie šviesūs buvo ankstesnieji laikai, dabartinė padėtis tokia pat niūri:

Tačiau dabar mūsų šalis parklupo ant kelių tiesiogine prasme. Kas galėjo pagalvoti, kad taip gali nutikti? Infliacija yra didžiausia per 49 metus – 9,1 proc., ir daug kas mano, kad ji yra daug didesnė.

Kuro kainos pasiekė aukščiausią lygį per visą šalies istoriją. Mes tapome elgetų tauta, kuri veržiasi į kitas šalis dėl energijos. Milijonai nelegalių užsieniečių veržiasi per mūsų plačias atviras sienas, plūsta į mūsų šalį; tai invazija. Demokratų valdomuose miestuose fiksuojami visų laikų žmogžudysčių rekordai.

Mūsų šaliai pasaulinėje arenoje tenka patirti vieną pažeminimą po kito. Namuose pažeidžiamos mūsų pagrindinės teisės ir laisvės. Amerikietiška svajonė griaunama į gabalus, ir jei šis ekonominis ir socialinis civilizacijos puolimas nebus skubiai sustabdytas, šalies neliks.

Prieš pradėdami bet kokius ambicingesnius civilizacijos atkūrimo projektus, turime sutvarkyti Amerikos viešąsias erdves, kuriose „nusikaltėliams suteikta laisva valia”.

Mūsų gatvės nupiltos adatomis ir suteptos nekaltų aukų krauju. Daugelis mūsų kadaise didingų miestų – nuo Čikagos iki Niujorko ir Los Andželo – į kuriuos vidurinioji klasė rinkdavosi gyventi amerikietiškos svajonės, dabar yra tiesiog karo zonos.

Kiekvieną dieną čia įvyksta peilių dūrių, išprievartavimų, žmogžudysčių ir įvairaus pobūdžio smurtinių išpuolių. Be gailesčio vyksta smurtiniai teritoriniai karai. Tėvai baiminasi, kad jų vaikus nušaus pakeliui į mokyklą ar grįžtančius namo….

Nuo narkotikų apsvaigę bepročiai užpuola atsitiktines nekaltas aukas. Į parduotuvę įeina minios vagių ir išeina su visomis prekėmis. Jie lieka laisvi. Niekas jiems nesako: „Nedarykite to. Padėkite tai atgal.”

Benamių stovyklavietės užima kiekvieną viešąjį parką ir kiekvieną žaliosios erdvės lopinėlį anksčiau buvusiuose gražiuose miestų centruose, o pavojingai pamišę asmenys nebaudžiamai klajoja mūsų gatvėmis. Gyvename kitoje šalyje dėl vienos pagrindinės priežasties: čia negerbiamas įstatymas ir tikrai nėra tvarkos.

Niekas, kas pastaruosius kelerius metus praleido bent kiek laiko mėlynuosiuose miestuose, negalėtų to paneigti – bent jau sąžiningai. Toliau Trumpas išvardijo daugybę siaubingų pavyzdžių, kurių verta pasiklausyti visiems, kurie gali juos ištverti.

Mūsų gatvėse tvyro chaosas, ir nieko ambicingesnio negalima bandyti daryti, kol amerikiečiai negalės išeiti pro savo namų duris nebijodami būti nušauti, vaikščioti po viešuosius parkus be pavojaus būti subadytiems peiliu, siųsti savo vaikų į mokyklą ir būti tikri, kad jie grįš namo.

Kiti rūpesčiai, nors ir ne tokie dramatiški, vargu ar yra mažiau aktualūs. Pavyzdžiui, kas vyksta su tais vaikais, kai jie eina į mokyklą? Išpuoliai prieš naująją Amerikos kartą, bandymai indoktrinuoti ją radikaliomis rasės ir lyties ideologijomis bus vieni rimčiausių iššūkių, su kuriais teks susidurti būsimiems respublikonų lyderiams. D. Trumpas aiškiai mato problemą ir jos sprendimą:

Federalinė, valstijų ir vietos valdžia turėtų griežtai taikyti galiojančius įstatymus, kad sustabdytų iškrypėlišką nepilnamečių vaikų seksualizavimą. Mes turime įstatymus.

Visuomenė, kuri atsisako apsaugoti savo vaikus, yra visuomenė, kuri greitai negalės apsaugoti nieko. Tai kultūrinio ir socialinio nuosmukio požymis, su kuriuo turėtume labai stipriai ir greitai kovoti. Neturime laiko, kurį galėtume švaistyti, kad tai padarytume.

Ligoniai, kurie darželiuose bruka seksualinį turinį arba mažiems vaikams siūlo lytinio brendimo blokatorius… ne tik užsiima tvirkinimu. Daugeliu atvejų jie pažeidžia įstatymus, todėl turėtų būti patraukti atsakomybėn.

Visiems, išskyrus mėlynakes, tatuiruotas darželio auklėtojas, kurios savo klasėje kabina BLM/Pride/Ukrainos vėliavas ir kiekvieną akimirką naršo „TikTok”, tai akivaizdu. Tačiau D. Trumpas žengė dar toliau, dviem rankomis paėmęs į rankas trečiąjį 2022 m. Amerikos politikos bėgį – transgenderizmą.

Jei mūsų 45-asis prezidentas dar nebūtų buvęs teisiamas in absentia, jo pastabų apie moterų sportą galėjo užtekti, kad kamuolys pradėtų riedėti. „…Ir tada pasirodo šis vaikinas.” Pauzė dėl komiško efekto: „Jo vardas Alisa.” Publika pratrūksta juoku.

Dabar jis padrąsintas: „Aš būčiau geriausias moterų krepšinio treneris. Nes – aš nemėgstu LeBrono Džeimso, man kur kas labiau patinka Maiklas Džordanas – bet aš prieičiau prie LeBrono Džeimso ir paklausčiau: „LeBrone, ar kada nors turėjai noro būti moterimi?”

Pastabos apie transseksualumą sulaukė daugiausiai aplodismentų iš visų buvusio prezidento kalbos žodžių. Tačiau D. Trumpas atskleidžia, kad visi jo konsultantai liepė neliesti šios temos, nes ji yra „kontroversiška”. Manoma, kad jis ėmėsi gudrauti; belieka tikėtis, kad teigiamas rezultatas paskatins jį imtis stipresnio socialinio konservatizmo, net jei konsultantų klasė ir likęs GOP elitas bandys jį pažaboti.

Kitos pusės progresyvaus elito atžvilgiu Trumpas yra labiau pasikaustęs – ir yra retorikos formos aukštumoje. Apie Adamą Šifą: „Jo galva, kaip žinia, man panašu, yra arbūzo formos. Gana nepatrauklus žmogus…. Nekvailas žmogus, bet blogas žmogus – mano nuomone, ligotas žmogus…. Sergantis, piktas, labai blogas žmogus.” Ditto „Cheney, blogiausias iš visų, ir verksmingasis Adamas Kinzingeris”.

Po akimirkos kyla klausimas, ar Trumpas tikrai žino, apie ką kalba: „Niekada nepamirškite: viskas, ką ši korumpuota valdžia daro su manimi, skirta tik tam, kad išsaugotų savo galią ir kontrolę Amerikos žmonių atžvilgiu.” Jam sakant šį sakinį, minia prapliupo skanduoti „Dar ketveri metai”.

D. Trumpas žino, kad kortų kaladė jo rankose. Jis primena Niksoną, kuris „visada gailėjosi, kad nekovojo”. Jis sako, kad neseniai kažkas jo paklausė, kaip jis atsikelia ryte, kai atrodo, kad tiek daug žmonių jo nekenčia. Jis atsakė: „Ar turiu pasirinkimą?”

Pasiskolinkime Trumpo žodžius: „Daug žmonių sako…”

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 339

Žymos:

Atsiliepimų 2

  1. Zmones tiek atbuko,    -  2022-07-31, 09:39

    kad nebesupranta : salis valdo ne prezidentai ir net ne diktatoriai! Salis valdo – pastaruju sponsoriai!

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Už tiesą    -  2022-07-31, 17:40

    Pirmyn

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....

tik neap siš ik iš laimės....

kokiam uriupinske ar žopinske gyveni?...

Kodėl tiek mažai?...

Specialiai pasitikrinau - tik vakar paskelbta info apie Pugačiovą, neknisk proto troli. Ir dar net...