infa.lt

Berlyno ir Prahos vyriausybės patvirtino bendrą pareiškimą, kuriuo patvirtinamas jų ketinimas baigti rengti susitarimą dėl solidarumo priemonių dujų stygiaus atveju, kurio Čekija jau seniai siekė, praneša Euractiv.

Vokietija, didžiausia ES rusiškų dujų importuotoja, taip pat yra pagrindinė dujų tranzito šalis. Artėjančią žiemą ES gali pritrūkti dujų, todėl Vokietijos kaimynės baiminasi, kad eksportas gali būti sumažintas. Kaimyninės šalys mano, kad solidarumo sutartys su Berlynu yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad dujos ir toliau būtų tiekiamos.

„Dabartinės energetikos krizės metu Europos solidarumas yra kaip niekada svarbus. Tai apima ir glaudesnį tiesioginių kaimynių veiksmų koordinavimą”, – pirmadienį (liepos 11 d.) paaiškino Vokietijos ekonomikos ir klimato politikos ministras Robertas Habeckas.

Pirmadienį dėl prasidėjusio dešimties dienų techninio aptarnavimo laikotarpio visiškai nutrūko dujų srautai „Nord Stream 1” dujotiekiu. Anksčiau laikinas srautų sumažėjimas buvo kompensuojamas nukreipiant srautus per Ukrainą ir Lenkiją.

Tačiau – pirmadienį srautai per Ukrainą taip pat sumažėjo, o srautai per Lenkiją nutrūko prieš kelias savaites dėl pastarosios sprendimo nemokėti už rusiškas dujas rubliais.

Analitikai jau dabar pastebi, kad liepą iš Rusijos bus tiekiama nedaug dujų. „Liepą „Gazprom” vamzdynais bus tiekiamas itin mažas gamtinių dujų srautas, net jei „NordStream1″ po dešimties dienų vėl pradės veikti”, – Twitter socialiniame tinkle rašė ICIS dujų analitikas Tomas Marcas-Manseris (Tom Marzec-Manser).

„Rusijos veiksmai Europos neskaldys”, – pareiškė J. Habeckas. Ir vis dėlto – nedaugelis interesų yra tokie galingi kaip Vokietijos pramonės interesai, kuri jau kelis mėnesius lobuoja, kad avarijos atveju dujos ir toliau būtų tiekiamos.

Chemijos pramonės asociacijos VCI prezidentas Christianas Kullmannas jau paragino užtikrinti pramoninių dujų tiekimą, kad būtų išsaugotos darbo vietos, o kartu ir namų ūkių pajamos.

„Visuomenei tai yra svarbiau už visišką privataus dujų tiekimo užtikrinimą”, – pareiškė jis dienraščiui „Süddeutsche Zeitung”.

Tad šiuo prieškriziniu laikotarpiu ES stebimas jau nebe centralizuotas, o dvipusių susitarimų tarp valstybių proceso etapas.

Dalis ES šalių nesitikėdamos greito ir efektyvaus sprendimo energetikos krizės klausimu jau sugrįžta prie savo anglies energetikos gamybos – tai kur kas patikimiau, nes visus resursus išgauna jos pačios.  Tarp jų ir Nyderlandai, Lenkija, Čekija, Vokietija. (Plačiau apie tai…)