Visatos galaktikų telkinys SMACS 0723 | NASA nuotr.
NASA kosminis teleskopas „James Webb Space Telescope” sukūrė giliausią ir ryškiausią iš iki šiol prieinamų, infraraudonųjų spindulių diapazone, tolimosios visatos vaizdą. Šis galaktikų telkinio SMACS 0723 atvaizdas padarytas Webb’o teleskopu moksliniais tikslais. praneša NASA.
Tūkstančiai galaktikų, tarp jų ir patys silpniausi kada nors infraraudonųjų spindulių diapazone stebėti objektai, pirmą kartą atsidūrė Webb’o matomame vaizde. Šis didžiulės visatos gabalėlis užima maždaug tokio dydžio dangaus lopinėlį, kaip smėlio grūdelis, kurį ant žemės sėdintis žmogus laiko ištiestos rankos atstumu.
Nuotraukoje matomas galaktikų telkinys SMACS 0723, kaip jis atrodė prieš 4,6 mlrd. metų. Bendra šio galaktikų telkinio masė veikia kaip gravitacinis lęšis, didinantis už jo esančias daug tolimesnes galaktikas.
JAV kosmoso agentūra savo pareiškime teigė, kad tai „giliausias ir aiškiausias iki šiol infraraudonųjų spindulių tolimosios Visatos vaizdas”. NASA vadovas Billas Nelsonas sakė, kad nuotraukoje užfiksuotas „nedidelis visatos gabalėlis”.
„Mes žvelgiame į daugiau nei 13 milijardų metų atgal”, – pridūrė jis. „Šviesa sklinda 186 000 mylių per sekundę (299 792 458 m/s) greičiu, o šviesa iš vieno iš tų mažų taškelių, kuriuos matote, sklinda jau daugiau nei 13 milijardų metų”, – sakė Nelsonas, kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose.
Webb’o kameros dėka tos tolimosios galaktikos tapo ryškesnės – jose matomos mažytės, silpnos, anksčiau nematytos struktūros, įskaitant žvaigždžių telkinius ir išsklaidytus elementus. Netrukus mokslininkai galės daugiau sužinoti apie galaktikų masę, amžių, istoriją ir sudėtį, nes „Webb” ieško ankstyviausių visatos galaktikų.
Ši nuotrauka yra viena pirmųjų spalvotų teleskopo nuotraukų. Visas nuotraukų rinkinys bus paskelbtas antradienį, liepos 12 d., nuo 10.30 val. vidurio Europos laiku (EDT) per tiesioginę NASA televizijos transliaciją.
Teleskopas buvo iškeltas į orbitą 2021 m. gruodį naudojant raketą nešėją „Ariane 5”. Raketa paleista iš Kuru paleidimo aikštelės Prancūzijos Gvianoje. Teleskopas yra bendras NASA, Europos kosmoso agentūros ir Kanados kosmoso agentūros projektas.
Observatorija turi 6,5 m skersmens veidrodį – didžiausią kada nors į orbitą iškeltą veidrodį. „James Webb” bus naudojamas tiriant seniausias visatos žvaigždes ir galaktikas, susiformavusias po Didžiojo sprogimo, taip pat ieškant potencialiai gyvenamų planetų. Apskaičiuotas jo tarnavimo laikas – 10 metų.
Atvaizdų autoriai: NASA, ESA, CSA ir STScI
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
270
Leidžiama ...
Negali būti… Pagal Bibliją Dievas Visatą, pasaulį ir žmones sukūrė prieš 5782 metus…
O zmones ta dieva vos pries pora tukstantmeciu sukure!
Krikščionių (katalikų) vadinamas Dievas – Izraelio tautos GYVŲJŲ žydų Dievas, VIEŠPATS Jahvė, viską sukūręs, š.m. bus prieš 5783 metus. Žydų rabinas Ješua, kuris buvo maištininkas, sąjūdininkas prieš šį Dievą, todėl nuteisė mirties bausme, tik VIDURAMŽIAIS, kuriant bažnytinį verslą buvo pervadintas ne vardu, o titulu Jėzus, ir Lietuvai inkvizicijos ir kryžių žygiais buvo primestas 1387 metais…
Kai sekantis teleskopas pažvelgs dar toliau tai paaiškės, jog jokio didžiojo sprogimo nebuvo – ir prieš 13,8 mlrd. metų visata jau buvo. Ir dabar mes matome, kad ir prieš 13 mljrd. metų jau visata atrodė taip kaip ir dabar… Ilgai reikėtų aiškinti, bet remintis keturmatės erdvės teorija – kuo objektas toliau tuo laikas teka greičiau, taip ir susidaro optinė apgaulė ir vaizdas išsibėgiojančių galaktikų…
Išmintingiausias komentaras – „Hm”.
Nu kaip gražiai nufotografavo stalviršį bei šiek tiek pridėjo efektų.
Pagrindinė NASA užduotis – daryti viską, kad žmonės kuo ilgiau nesužinotų tiesos, todėl ir šiais vaizdais miegančių žmonių dėmesys nukreipiamas į nieką.