infa.lt

lrv.lt nuotr.

Švęsdami Lietuvos ir JAV nenutrūkstamų diplomatinių santykių šimtmetį, švenčiame laisvę, kuria privalu nepailstamai rūpintis, kurios kainą tiek amerikiečiai, tiek lietuviai puikiai žino, sakė Seime vykstančioje Šimtmečio konferencijoje kalbėjusi vyriausybės premjerė Ingrida Šimonytė.

„Švenčiant svarbų mūsų diplomatinių santykių šimtmečio jubiliejų, norėčiau išreikšti ypatingą padėką tiek JAV Vyriausybei, tiek JAV lietuvių bendruomenei už tai, kad Lietuvos laisvės klausimas niekuomet nebuvo pamirštas“, – padėkojo premjerė.

Pasak premjerės, Lietuvos ir Lenkijos Respublikos žemėse gimusio šūkio „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ dvasia dar XVIII amžiaus pabaigoje sujungė mūsų žmones saitais, kurių tvirtumą jaučiame iki šiol, o pati ryškiausia abiejų šalių laisvės jungtis buvo JAV vykdyta Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietinės okupacijos nepripažinimo politika, teikusi vilties, palaikomos ir iš už geležinės uždangos mus pasiekiančio „Amerikos balso“.

1990 m. kovo 11-oji žymėjo ne kelio pabaigą, o jo pradžią – Lietuvos dar laukė kasdieniai valstybės kūrimo ir pilietinės visuomenės stiprinimo, sovietinės armijos išvedimo ir visaverčio sugrįžimo į Vakarų pasaulį per narystes ES ir NATO iššūkiai. Premjerės teigimu, tuomet įsitikinome, kiek daug turime draugų ir koks svarbus yra demokratinių šalių ir visuomenių tarpusavio palaikymas ir vienybė. JAV buvo tarp artimiausių Lietuvos draugų, padėjusių įtvirtinti laisvę.

„Šiandien visas demokratinis pasaulis yra išbandomas, ko verti žodžiai apie laisvę, žmogaus teises. Istorija kupina paradoksų, šiandien esame liudininkai vieno iš jų. Ukraina, valstybė, kurią nemaža dalis Vakarų politikų buvo priskyrę Rusijos įtakos laukui, mūšio lauke, kasdien prarasdama daugybę karių, apraudodama taikių gyventojų žūtis nuo Rusijos raketų ir patirtą skausmą, didvyriškai kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų visų vertybes ir laisvę. Laisvę rinktis demokratiją. Laisvę rinktis draugus. Laisvę būti ukrainiečiais ir Ukraina“, – sakė I. Šimonytė.

Kai istorikai ir mūsų vaikaičiai žvelgs į 2022 metus, jie neklaus, ar karo Europoje sunkumai nesukėlė mums nepatogumų, jie klaus, ką padarė demokratinių šalių vyriausybės ir politikai, kiekviena atskira verslo kompanija, institucija ar pilietis, kad agresorius būtų ne tik suvaržytas, bet ir nugalėtas, pabrėžė Vyriausybės vadovė.

„Jie klaus, ar mes tikrai patvirtinome, kad mylime laisvę ir esame pasiryžę ne tik dėl jos aukotis deklaracijose, bet ir liudyti savo kasdieniais veiksmais. O gal mes rinkomės pilkąją zoną, kai buvo absoliučiai aišku, kas yra agresorius ir kas auka ? Ar demokratinis pasaulis neparodė nuovargio, gindamas tas vertybes, apie kurias kalbėjo ištisus 70 metų? Ar nepalikome agresoriaus problemos ir „užšaldyto“ konflikto ateities kartoms?“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Kalbą premjerė baigė palinkėjimu, jog kitąmet, JAV Prezidentui lankantis Vilniuje, kalbėtumėme ne apie karą, o apie taiką ir Ukrainos žmonių pergalę, kurios jie nusipelnė labiau nei kas nors kitas.

infa.lt – Sprendžiant iš situacijos JAV, kur net kairioji spauda skelbia raginimus atsistatydinti prezidentui J.Bidenui – kitais metais JAV prezidentas į Lietuvą, greičiausiai, neatvyks. Turės kitų rūpesčių arba bus visai kitas. O premjerės argumentas – esą ką pasakysime vaikaičiams – šiek tiek dviveidiškas, juk ji neturi nei šeimos, nei vaikų, todėl jai tokie klausimai tikrai negresia. O gal todėl Lietuvoje taip ir gyvename, kad jai vadovauja bešeimiai ir bevaikiai  vadovai ar bent jų dauguma? Dauguma mokanti užduoti jautrius klausimus apie vaikus, kurių jie neturi ir kurie jai niekada ir nerūpėjo.

Iš kitos pusės – vaikaičiai tikrai paklaus vieno dalyko, kai sužinos kokiomis sąlygomis gyveno Lietuva valdant šiai vyriausybei. Ir jų klausimas bus šios vyriausybės atžvilgiu. Ir visi numano koks jis bus. Karu Ukrainoje prisidengti nepavyks. Juo prisidengti jau pabandė ir UK premjeras Borisas Džonsonas – šiandien jis atsistatydina, ir JAV prezidentas – šiandien jam jau siūloma atsistatydinti.