infa.lt

Konservatorius: Lietuva vėl karinėje sąjungoje su Švedija ir Suomija po 300 metų pertraukos

Konservatorius: Lietuva vėl karinėje sąjungoje su Švedija ir Suomija po 300 metų pertraukos

04 liepos
16:13 2022

Kęstutis Masiulis

Kęstutis Masiulis, Seimo narys, konservatorius

Paskutinį kartą Abiejų Tautų Respublika (Lenkija ir Lietuva) su Švedijos Karalyste (Švedija, kuri tuo metu valdė ir Suomiją) karinėje sąjungoje buvo Šiaurės karo metu 1706 m. Bendras priešas tada buvo Rusija ir jos valdovas Petras I, neseniai cituotas Vladimiro Putino. Praėjus daugiau nei 300 metų, vėl visos tų laikų sąjungininkės sudarys bendrą aljansą, jungiamą NATO.

Raktas į NATO Suomijoje

Ilgą laiką Švedija buvo paskelbusi neutralitetą ir vengė kariauti, nors nebuvo visiškai neutrali. 1939 m. SSRS užpuolus Suomiją, švedai kaimynei tiekė ginklus, amuniciją ir savanorius.

Išslaptinti dokumentai rodo, kad Šaltojo karo metu JAV šalia Švedijos krantų laikė savo povandeninius laivus su balistinėmis raketomis „Polaris“ ir branduoliniais ginklais. JAV buvo pažadėjusi, kad padėtų ginti Švediją, jei šią užpultų sovietai. Be to, amerikiečiai padėjo švedams sukurti modernius naikintuvus.

Savo ruožtu Stokholmas leido naudoti savo teritoriją JAV žvalgybai. Prie pat Gotlando esančioje Forio saloje be švedų karinių objektų slapta buvo įrengtas ir JAV elektroninės žvalgybos postas.

Pastaruoju metu Švedijos ir NATO ryšiai stiprėjo. 2014 m. buvo pasirašytas Priimančios šalies paramos susitarimas, kuris leido NATO naudotis oro erdve ir oro uostais.

Visgi pagrindinė priežastis, kodėl Švedija neįstojo į NATO anksčiau yra ne ilgai trunkanti valstybės neutralumo politika, bet Suomijos neutralitetas, kuris buvo įtvirtintas 1944 m. susitarimais su SSRS.

Stokholmas pagrįstai baiminosi, kad suartėjus su NATO, Suomija, nors ir laisva, bet stipriai priklausoma nuo Maskvos, bus įtraukta į Varšuvos pakto organizaciją ir taps atvira priešininke. Dabar Suomijai aiškiai apsisprendus stoti į NATO, Švedijai nebeliko jokio reikalo apsimetinėti, kad nežino, kas yra tikrasis agresorius ir taikos griovėjas regione.

Apsisprendimą lėmė Rusijos agresyvi politika

Atsisakyti neutralumo politikos Suomiją ir Švediją paskatino Rusijos Krymo aneksija 2014 m., o galutinis sprendimas buvo šių metų Kremliaus įsiveržimas į Ukrainą. Abiejų šių respublikų piliečiai labai greit pakeitė anksčiau dominavusį palaikymą neutralumo politikai į norą stoti į NATO. Suomijoje stojimą remia per 60 proc. gyventojų, Švedijoje dar daugiau. V. Putinas buvo sakęs, kad kariauja Ukrainoje, nes nori mažiau NATO prie savo sienų, dabar gavo daugiau NATO.

Karas Ukrainoje parodė, kad Rusija yra sunkiai prognozuojama kaimynė, kuriai faktiškai nereikia jokio preteksto agresijai, nes pretekstą jos vadovai nesunkia suspekuliuoja. Karas parodė dar ir tai, kad geriausias būdas apsiginti nuo agresoriaus yra kolektyvinė gynyba ir kolektyvinės atgrasymo priemonės. O tai pavienėms šalims nėra įmanoma pasiekti.

Lietuvos interesas nugalėjo

Lietuva ir kitos Baltijos šalys niekada neslėpė, kad jų strateginis interesas yra įtraukti Suomiją ir Švediją į NATO. Šios abi šalys yra pakankamai stiprios savo karine galia, todėl būtų regiono saugumo „donorės“ ir pačios pirmos suteiktų karinę paramą konflikto atveju.

Ekspertu teigimu, Švedijos karinė galia prilygsta Kanadai, Lenkijai ar Ukrainai, o Suomija lenkia Austriją ar Azerbaidžaną.

Suomija turi puikiai paruoštą ir aprūpintą kariuomenę, kuri karo atveju išaugtų iki 280 tūkst. karių, milžinišką 900 tūkst. rezervą, kurį kasmet papildo per 20 tūkst. parengiamų šauktinių, o ir gynybos išlaidos kaip ir Švedijoje auga.

Suomijos stojimas į NATO ypač svarbus kaimyninei Estijai, o Švedijos Gotlando salos įgula nuo Lietuvos bus vos už 250 km jūra.

Daugiau neturi pasikartoti situacijos, kai iš Estijos aerodromų kilo sovietų bombonešiai naikinti Suomijos miestų, o Švedijos raketos Šaltojo karo metu buvo nutaikytos į Lietuvos teritoriją.

Baltijos šalių, Lenkijos, Švedijos ir Suomijos – artimų regiono kaimynių įsipareigojimas gintis kartu yra stiprus įsipareigojimas taikai. Kuo daugiau tarpusavio bendradarbiavimo, tuo daugiau taikos, stabilumo ir klestėjimo.

PAREMTI infa.lt Naujienlaiškis
žiūrėjo 73

Žymos

1 Atsiliepimas

  1. O kiek metu    -  2022-07-04, 16:17

    nuo karo,kurio metu svedai per Lietuva net iki Poltavos nuejo?

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Šeimų Sąjūdis

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt per PayPal
infa.lt

Apklausa

Ar pakeitus šią vyriausybę pasikeistų ekonominė situacija šalyje?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
    Tadas Vinokuras. VVT streikas – ginklas prieš Šimašiaus planą privatizuoti Vilnių

Tadas Vinokuras. VVT streikas – ginklas prieš Šimašiaus planą privatizuoti Vilnių

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Ar norime išlikti?

Algimantas Rusteika. Ar norime išlikti?

atsiliepimų 7 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Klausimai buhalterei Ingridai

Algimantas Rusteika. Klausimai buhalterei Ingridai

1 atsiliepimas Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys. Valiutų kursai smenga į duobę – Europai vėl prireiks „Maršalo“ plano?

Arvydas Daunys. Valiutų kursai smenga į duobę – Europai vėl prireiks „Maršalo“ plano?

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    Kodėl Google ir Twitter slepia Giorgia Meloni kalbos vaizdo įrašą?

Kodėl Google ir Twitter slepia Giorgia Meloni kalbos vaizdo įrašą?

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą
    Naujojo sezono premjera teatre, iš įpročio vadinamame Seimu

Naujojo sezono premjera teatre, iš įpročio vadinamame Seimu

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Rogeris Watersas, vienas iš „Pink Floyd“ įkūrėjų parašė atvirą laišką Vladimirui Putinui

Rogeris Watersas, vienas iš „Pink Floyd“ įkūrėjų parašė atvirą laišką Vladimirui Putinui

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Apie pačią galingiausią sąmokslo teoriją

Jolanta Blažytė. Apie pačią galingiausią sąmokslo teoriją

atsiliepimų 6 Skaityti visą įrašą
    Apie energijos kainas kitu kampu

Apie energijos kainas kitu kampu

atsiliepimų 5 Skaityti visą įrašą
    Povilas Pinelis. Ar korupcija – tik Kaune?

Povilas Pinelis. Ar korupcija – tik Kaune?

0 atsiliepimų Skaityti visą įrašą
    Arvydas Daunys: Sistema ir vartojimas, kaip valdymo priemonė

Arvydas Daunys: Sistema ir vartojimas, kaip valdymo priemonė

atsiliepimų 4 Skaityti visą įrašą
    Apie gyvą žmogų

Apie gyvą žmogų

atsiliepimų 9 Skaityti visą įrašą
    „Laisvės partija“ ne pati sugalvojo „sutikimo seksui“ įstatymą – tai ES projektas

„Laisvės partija“ ne pati sugalvojo „sutikimo seksui“ įstatymą – tai ES projektas

atsiliepimų 2 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Sutikimo PIŠtis (SPIŠ) konvencija

Algimantas Rusteika. Sutikimo PIŠtis (SPIŠ) konvencija

atsiliepimų 3 Skaityti visą įrašą

Tai atsiras kitas interneto tiekėjas, ar jeigu jis duoda tai gali reguliuoti ką turi daryti...

del "sriciu prijungimo" - tuoj baigsis ir "respubliku prijungimu"! Ir jokie natui - nesiks,o pasius...

"laisva rinka",kurioje jokiu karteliu "nebuna is principo"! Ir 2rniu minios klaupiasi ant keliu,dekingos uz iliuzini...

Jei aš krautuvėj pirkčiau patį brangiausią sūrį, brangiausią žuvį, brangiausią konjaką - man iškart bankrotas!...

O čia tyčia kad pakiltu degalinėse kuras,kažkam reikia sunkmečio oi reikia įdomu kam čia ???...

Europa pati leidžiasi būti skurdinamai ir tt atseit jie nieko nesupranta kas čia vyksta ir...

karo,ar energokrizes islaidos!?...

nebuvimas labai pades isvengti revoliucijos! Nebus galima koordinuoti tautu sukilimu....

kad ES "naikins Rusija" iki paskutinio europiecio... JAV naudai....

krize prasidejo dar uzpraeita ziema ir nieko bendro neturi su karu!...

nors abejojo!?...