infa.lt

REUTERS

Madride vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO vadovai susitarė dėl naujos aljanso strateginės koncepcijos. Jame Rusija įvardijama kaip pagrindinė grėsmė karinio bloko saugumui. Kartu NATO nesiekia konfrontacijos su Rusija ir nekelia grėsmės Maskvai. Pažymima, kad Aljansas tikisi išlaikyti ryšių su Rusija kanalus, kad sumažintų riziką ir užkirstų kelią eskalacijai.

„Rusijos Federacija kelia didžiausią ir tiesioginę grėsmę sąjungininkų saugumui ir taikai bei stabilumui euroatlantiniame regione. Ji siekia sukurti įtakos sferas ir tiesioginę kontrolę per prievartą, perversmus, agresiją ir aneksiją”, – rašoma NATO koncepcijos tekste.

NATO santykių su Maskva pasikeitimo perspektyva priklauso nuo to, „ar Rusija nutrauks savo agresyvų elgesį ir pilnai gerbs tarptautinę teisę”.

„Toliau nuosekliai ir atsakingai reaguosime į Rusijos grėsmes ir priešiškus veiksmus. Labai sustiprinsime atgrasymą ir visų sąjungininkų apsaugą, padidinsime atsparumą Rusijos agresijai ir padėsime savo partneriams kovoti su piktybiniu kišimusi”, – rašoma dokumente.

Kitos naujosios konvencijos nuostatos apima NATO atvirų durų politikos išlaikymą. Aljansas yra pasirengęs priimti Europos demokratines valstybes, „kurios nori ir gali prisiimti su naryste kariniame bloke susijusią atsakomybę ir įsipareigojimus”. „Koncepcijoje teigiama, kad „sprendimus dėl narystės priima NATO sąjungininkės ir jokia trečioji šalis neturi įtakos šiam procesui.

NATO strateginės branduolinės pajėgos, ypač Jungtinių Valstijų, laikomos aukščiausia saugumo garantija. Dokumente teigiama, kad nepriklausomos Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos strateginės branduolinės pajėgos atlieka savo atgrasomąjį vaidmenį ir svariai prisideda prie bendro aljanso saugumo. Tačiau pažymima, kad atskiri šių sąjungininkių sprendimų priėmimo centrai prisideda prie atgrasymo, nes apsunkina potencialių priešininkų apskaičiavimus.

„NATO branduolinio atgrasymo strategija taip pat priklauso nuo išankstinio Jungtinių Valstijų branduolinių ginklų dislokavimo Europoje ir suinteresuotų sąjungininkų indėlio. Nacionalinis dvigubos paskirties orlaivių indėlis į NATO branduolinio atgrasymo misiją išlieka svarbiausia šių pastangų dalimi”, – sakė Šiaurės Atlanto aljanso pareigūnai.

Šiandien, birželio 29 d., vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO narės susitarė dėl didelės parengties pajėgų skaičiaus rytiniame flange plėtros. „Išplėsime savo greitojo reagavimo pajėgas, kad jose tarnautų daugiau kaip 300 000 karių”, – pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Aukščiausiojo lygio susitikime taip pat patvirtintas naujas pagalbos Ukrainai paketas. Jis apima neletalinės įrangos tiekimo spartinimą, kibernetinės gynybos stiprinimą ir gynybos pramonės modernizavimą. NATO narės taip pat oficialiai pakvietė Švediją ir Suomiją prisijungti prie aljanso ir pareiškė, kad šių šalių saugumas yra „bloko prioritetas”.