infa.lt

lrp.lt nuotr

NATO reikia labiau „matomo” buvimo Baltijos šalyse, kad atremtų Rusijos keliamą grėsmę iš Baltarusijos, penktadienį perspėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo interviu Politico leidiniui.

Rusijos invazija į Ukrainą paskatino transatlantinio karinio aljanso diskusijas apie tai, kaip geriausiai ginti rytines jo nares, o šiandien Madride susirinkę lyderiai turėtų pasirašyti naujus planus.

Prieš viršūnių susitikimą G. Nausėda sakė „POLITICO”, kad „labai dideli esminiai pokyčiai” kaimyninėje Baltarusijoje daro Lietuvą labiau pažeidžiamą greitam Rusijos puolimui ir reikalauja keisti regiono saugumo priemones.

Anksčiau, pasak G. Nausėdos, NATO strategija rėmėsi pastiprinimais. Santykinai nedidelės pajėgos buvo dislokuotos rytiniame aljanso pakraštyje, tikintis, kad užpuolimo atveju sąjungininkai ateis į pagalbą regionui. Tačiau naujoji realybė, pasak Lietuvos vadovo, „nepalieka mums laiko reaguoti”, nes Rusijos kariai „gali būti lengvai dislokuoti labai arti mūsų sienos” ir „nebus laiko pastiprinimui”, sakė jis.

Dabar Baltijos šalių politikai prašo daugiau karių, ginklų ir oro gynybos.

Vokietija, kuri jau vadovauja NATO kovinei grupei Lietuvoje, neseniai paskelbė, kad padidins savo indėlį į šalies gynybą. Į planą įtraukti kariai, kurie būtų priskirti Lietuvos saugumui užtikrinti, tačiau realiai vis dar būtų dislokuoti Vokietijoje.

Tikimasi, kad šis modelis bus pakartotas ir kai kuriose kitose šalyse. NATO pareigūnai ir diplomatai derasi dėl kompromiso, pagal kurį kai kurios sąjungininkės sustiprins savo buvimą rytiniame flange – be kita ko, dislokuodamos ten daugiau ginklų ir skirdamos karių, galinčių ginti regioną, – tačiau neįsipareigodamos kurti ilgalaikių, didelio masto nuolatinių bazių.

Pasak Lietuvos prezidento, „svarbiausia” Baltijos šalims yra „turėti labai aiškius sąjungininkų patikinimus” dėl „matomesnio priešakinio buvimo čia, Baltijos šalyse”.

Ir, nors sprendimų priėmėjai regione siekia, kad regione būtų dislokuota daugiau karių – ir jų nuolatinio buvimo, prezidentas pripažino, kad yra daug logistinių kliūčių.

Nuolatinis NATO pajėgų dislokavimas Lietuvoje „būtų mūsų prioritetas, bet tai priklauso ir nuo mūsų galimybių, įsisavinti tuos pajėgumus”, – sakė jis, paminėdamas tinkamos infrastruktūros, apgyvendinimo ir mokymo bazių poreikį (trūkumą – infa.lt).

„Norėtume pasiekti maksimumą: pirmiausia padidinti savo pajėgumus, kad galėtume priimti daugiau. Ir, žinoma, esame labai suinteresuoti, kad tie kariai būtų dislokuoti nuolat”, – sakė jis. „Norėtume” ir „galime”. Tarp šių dviejų sąvokų – milžiniška praraja.

Praėjusią savaitę Estijos premjerė Kaja Kallas savo interviu pranešė, jog pagal dabar egzistuojančius NATO gynybinius planus – Baltijos šalių gynyba nenumatyta. Ji pridūrė, kad praėjus 180 dienų nuo puolimo (okupacijos) – NATO ateis išvaduoti Plačiau apie tai…