infa.lt

Prezidentas Gitanas Nausėda: NATO neturi kitos alternatyvos, kaip tik daugiau investuoti į Baltijos šalių gynybą

26 birželio
12:17 2022
Gitanas Nausėda

lrp.lt nuotr.

JAV leidinys „The Washington Post” paskelbė Lietuvos prezidento, Gitano Nausėdos mintis, skirtas Vakarų auditorijai, apie NATO aljansą, Baltijos šalių gynybą ir, žinoma, apie priemones, kurių reikia imtis prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Straipsnyje nenurodoma, kokiu būdu buvo įrašytas šitas tekstas – jis panašus į kalbą, tačiau nėra į tai jokios nuorodos. infa.lt daro prielaidą, kad tai Lietuvos Prezidentūros atsiųstas amerikiečių leidiniui tekstas, ką patvirtina ir teksto autoriaus vardas bei pavardė. Teksto vertimą skaitykite žemiau:

„Niekada daugiau” – tokia priesaika dažniausiai buvo duodama pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Tačiau jau daugiau nei 100 dienų Ukrainoje tęsiasi žiaurus Rusijos agresyvus karas. Šis karas iš esmės pakenkė Vakarų saugumo architektūrai.

Pirminis NATO atsakas buvo vertas susižavėjimo. Tačiau dabar turime žengti toliau – skubiai pakoreguoti aljansą ir jo struktūrą. NATO turi prisitaikyti prie radikaliai pasikeitusios saugumo aplinkos.

Rusija viešai meta iššūkį Vakarams pastaruosius mažiausiai 15 metų. Ji bandė įgyti persvarą agresyviais veiksmais, pirmiausia 2008 m. Gruzijoje, o 2014 m. – Ukrainos Kryme ir Donbase.

Nepaisant viso to, kai kurios Vakarų šalys ir toliau tęsė įprastus santykius su Maskva, o kai kurios net išplėtė bendradarbiavimą. Dešimtmečius Vakarai nesuprato, ką reiškia Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas – būtent ekspansionizmą, revizionizmą, smurtą, valdymą baime ir prievarta. Rusiją domina ne kūryba ar bendradarbiavimas, o destrukcija ir valdymas jėga.

2022 m. vasario 24 d. buvo ta diena, kai rožiniai akiniai nukrito. Dabar Vakarų šalys įvedė Rusijai griežtas sankcijas ir tiekia sunkiąją ginkluotę Ukrainai. Europa pradėjo siekti energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos. Gali atrodyti, kad padaryta daug, tačiau to nepakanka karui Ukrainoje sustabdyti. Ir ar tikrai darome pakankamai, kad sustabdytume V. Putiną nuo tolesnės agresijos kitur?

Atėjo laikas suprasti, kad Rusijos negalima sustabdyti įtikinėjimais, bendradarbiavimu, nuolaidžiavimu ar nuolaidomis. Rusija tokius gestus priima kaip silpnumo ženklą, kaip leidimą plėsti ir stiprinti savo puolimą. Kai V. Putinas girdi Vakarų lyderius kalbant apie būtinybę derėtis, būtinybę nutraukti ugnį, būtinybę vengti „pažeminti” Rusiją, jis tik skatinamas didinti savo azartą užkariauti pasaulį.

Neseniai Putinas net palygino save su Petru Didžiuoju ir atvirai pareiškė esąs pasiryžęs susigrąžinti anksčiau Rusijos imperijos valdytas žemes. Tokia retorika aiškiai rodo, kad jis niekina vieną iš svarbiausių taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos ramsčių – suverenumo ir teritorinio vientisumo principus.

V. Putinas aiškiai išreiškia norą paneigti Vakarų vertybes, nutraukti Šiaurės Amerikos ir Europos ryšius ir pajungti Europą Rusijos valiai. Jis žino, kad šių tikslų gali pasiekti konfrontuodamas su NATO. Galime užkirsti tam kelią užtikrindami, kad transatlantinė bendruomenė turėtų aiškų gynybos planą.

Esame lemiamu istorijos momentu, kai turime parodyti ryžtingumą ir apsisprendimą. Birželio 29 d. Madride prasidėsiantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas bus mūsų šansas tai padaryti.

Pirma, privalome aiškiai apibrėžti Rusiją kaip aiškią ilgalaikę grėsmę visai euroatlantinei erdvei. NATO politika turi būti atitinkamai pakoreguota. Nėra vietos pasyviam neryžtingumui ir nuolaidžiavimui.

Antra, turime sustiprinti savo gynybą. Negalime daugiau pasitikėti atsargia stiprinimo politika. Turime užtikrinti, kad NATO neturėtų silpnų vietų. Labai svarbu, kad joks potencialus priešininkas nesusigundytų pulti aljansą. Trys Baltijos šalys jau dabar yra pirmojoje fronto linijoje, jei V. Putinas nuspręstų išbandyti NATO ribas, jėgą ir įsipareigojimą.

Esant tokiai situacijai, NATO neturi kitos patikimos alternatyvos, kaip tik daugiau investuoti į Baltijos šalių gynybą, tvirtina Gitanas Nausėda.

Turime greitai pereiti prie modernios priešakinės gynybos, NATO bataliono masto sustiprintą priešakinį buvimą padidindami iki brigados lygio ir kurdami regioninius oro gynybos pajėgumus. Tai būtų kol kas griežčiausias signalas Rusijai, kad jai nebus leista nustatyti NATO rytinio flango saugumo parametrų. Jei to nebus padaryta, tai sukels papildomų problemų.

Trečia, turime užtikrinti, kad Ukraina laimėtų. Turime greitai ir dideliais kiekiais suteikti Ukrainai visokeriopą paramą, įskaitant (ir ypač) sunkiąją ginkluotę. Šiame kare svarbus laikas ir skaičius. Turime suprasti, kad kiekvienas Putino pajėgų užimtas Ukrainos žemės centimetras priartina Rusijos terorą prie mūsų durų.

Turime suprasti, kad šis karas susijęs su pasauliu, kuriame gyvensime mes ir mūsų vaikai. Vertybės negali apsiginti pačios. Jei jos liks neapsaugotos, jos žus, o demokratiją pakeis autoritarizmas. Turime rinktis: pasiduoti ar ginti savo vertybes. Turime pasirinkti Ukrainą.

Ir galiausiai, NATO „atvirų durų politika” turi būti oficialiai palaikoma kaip veiksmingiausia priemonė, padedanti plėsti saugumą ir užtikrinti taiką milijonams europiečių. Turėtume nuoširdžiai priimti Švediją ir Suomiją į aljansą. Šis sprendimas turės platų teigiamą poveikį Baltijos regionui ir visai NATO.

Kad Europa būtų tikrai saugi ir stabili, ji turi būti vientisa ir laisva, suvienyta taikos, demokratijos ir klestėjimo. Kad tokia ateitis taptų realybe, labai svarbu, kad NATO, kaip kolektyvinės gynybos pagrindas, apimantis visą transatlantinę erdvę, sėkmingai veiktų.

Tai taip pat reiškia, kad Aljansas turės iš naujo atrasti save. Tik būdami aktyvesni, daugiau investuodami į mūsų nedalomą saugumą ir apsunkindami priešininkų galimybes kelti chaosą, galime tikėtis sugrąžinti ilgalaikę taiką Europoje.

infa.lt komentaras apie prezidento statusą:

Kai Lietuvos prezidentas, vietoje to, kad duotų interviu tuntais griūvančiai žiniasklaidai, pats imasi rašyti savo vardu pasirašytus straipsnius ir siųsti juos Vakarų leidiniams – tampa aišku, kad nelabai kas iš Vakarų žiniasklaidos siekia pas jį tą interviu paimti. Lietuva, kaip valstybė – Vakaruose nieko nedomina. Todėl, kad yra maža, silpna ir priklausoma nuo galingųjų valstybių. Todėl, kad neturi savo nacionalinės pozicijos, atitinkančios savo gyventojų saugumo ir gerovės kriterijus ir užsienio politikoje vadovaujasi, galimai, iš išorės siunčiamais nurodymais. Tai liūdina. Bet tai paaiškina – kodėl Vakarų žiniasklaida neima interviu pas Lietuvos prezidentą – jai paprasčiau jį paimti pas Joe Bideną. Išgirs beveik tą patį.

PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai.

        → Naujienlaiškis

Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 240

Atsiliepimų 3

  1. Kad ne    -  2022-06-26, 15:35

    trys,o viena kelia pavoju visiems. Kitur,turbut,tiek salies neisvoge,kad sauktusi karo pedsaku istrynimui…

    Atsakyti į šį komentarą
  2. VŽA    -  2022-06-26, 16:20

    Mūsų gerb. Prezidentas G. Nausėda – šaunuolis. Kadangi jis morališkai palaiko LŠS, tai Lietuvos valdžios žiniasklaida jį tik šmeižia, o Vakarams Lietuva – per menka. Todėl gėriuosi Prezidento išmintimi ir ryžtu viešinti Tiesą.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Atšaukti atsakymą.


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt 1,2 proc GPM

Apklausa

Ar pritariate, kad opozicijos kandidatai mestų burtus, katras vienas iš jų liks prezidento rinkimuose?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Žygizmundai Ukraina uber alles. Ar ne laikas tamstai Maldeikienei ir dar keletui proto žaibu psichiatrinėje...

psichas jabanas...

Čia ne prekybininkų naudai.....čia dar viena "priežastis" neatsiskaityti grynaisiais, o pereiti prie elektroninių mokėjimų. Kai...

Aplinkosaugininkai turi saugoti miškus bei gyvūnus, o ne bausti vairuotojus, kurie neišgali įsigyti naujo automobilio...

Pirmiausia išmok rašyti be klaidų, chunveibine....

US subyrėjimo laukiam nuo 1947 m. nu niekaip nesulaukiam....

tik neap siš ik iš laimės....