• Parama infa.lt veiklai
  • Apie infa.lt
  • Rinkmenos
  • Galerija

infa.lt

NATO sąjungininkai nesutaria, kaip išvengti Trečiojo pasaulinio karo su Rusija

NATO sąjungininkai nesutaria, kaip išvengti Trečiojo pasaulinio karo su Rusija

26 birželio
06:40 2022

Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas

Įnirtinga Rusijos ir Ukrainos pajėgų kova Donbase gali turėti didelės reikšmės Maskvos ir NATO karo tikimybei, rašo Washington Examiner.

Per pastarąsias kelias savaites Rusijos pajėgos daužė Ukrainos gynybines pozicijas, desperatiškai bandydamos išplėšti pergalę Rytų Ukrainoje po pralaimėjimo Ukrainos sostinės Kijevo apylinkėse. Vakarų pareigūnai baigia rengti NATO gynybos priemonių nuo hipotetinio Rusijos puolimo modernizavimo planą, nepaisant nuolatinių nesutarimų dėl to, kaip neleisti, kad karas Ukrainoje sukeltų branduolinį susirėmimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Jei Vakarai nepakankamai rems Ukrainą, kad Ukraina pasiektų iš esmės vietinę pergalę, jis sugrįš. Jis tęs toliau“, – sakė Latvijos nacionalinio saugumo patarėjas Janis Kazočins leidiniui „Washington Examiner“. „Jie vėl apsiginkluos ir dar kartą bandys – ir šį kartą jie gali bandyti ne Donbase, o Baltijos šalyse.“

Šis vertinimas atspindi esminį transatlantinio aljanso nesutarimą dėl to, kaip užkirsti kelią didžiausio per pastaruosius dešimtmečius konflikto Europoje plitimui į Vakarus. Netolygią Rusijos pažangą Rytų Ukrainoje skatino jos artilerija ir oro gynyba, o Vakarų pareigūnai svarstė, ar lygiavertės ginkluotės suteikimas Ukrainai neišprovokuotų V. Putino imtis atsakomųjų veiksmų.

JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) kategoriškai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „nekovos trečiajame pasauliniame kare Ukrainoje“, o Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) leido suprasti, kad jo skaičiavimus lemia Pirmojo pasaulinio karo atmintis.

„Nesu toks kvailas kaip kaizeris Vilhelmas II“, – yra sakęs O. Scholcas, aiškindamas savo neryžtingumą aprūpinant Ukrainos pajėgas vokiškais tankais. Šio militaristinio imperatoriaus, dažnai kaltinamo dėl Pirmojo pasaulinio karo pradžios paminėjimas pabrėžia, kad bent jau kai kurie sąjungininkai paramą Ukrainai laiko rizikingu politiniu pasirinkimu. Tačiau Kazočinas, neminėdamas Šolco ar Vilhelmo pavardėmis, užsiminė, kad toks mąstymo įprotis atskleidžia nesugebėjimą išmokti kitokią istorijos pamoką.

„Mes visada manėme, kad Putinas ir jo politinė vertikalė yra labai pavojingi, o Vokietija ir kitos Vakarų Europos šalys toliau į Vakarus nemato, nejaučia tokio lygio pavojaus“, – sakė jis interviu ES ir JAV gynybos ir ateities forumo kuluaruose.

„Tai šiek tiek panašu… į tai, ką žmonės jautė Europoje prieš prasidedant Pirmajam pasauliniam karui – kad tikrai didelio karo nebuvo nuo 1815 m., todėl niekas tikrai nemanė, kad gali įvykti kažkas baisaus. Taip mąsto ir Vakarų europiečiai, nes aplinkui nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų gyvenęs paskutinio pasaulinio karo metu.“

Per pastarąsias kelias savaites, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo komanda maldavo, kad į Ukrainą būtų atgabenta ilgesnio nuotolio Vakarų artilerija, Rusijos pareigūnai sustiprino Scholco ir panašių pareigūnų nuogąstavimus.

„Mes aiškiai išdėstėme Rusijos poziciją: Jei Rusijos Federacija bus užpulta šiomis tolimojo nuotolio sistemomis, atsakas prieš sprendimų priėmimo centrus bus neatidėliotinas“, – anksčiau šį mėnesį valstybinei žiniasklaidai sakė Konstantinas Gavrilovas, vadovaujantis Rusijos delegacijai Vienoje vykstančiose derybose dėl karinio saugumo ir ginkluotės kontrolės.

J. Bidenas leido Pentagonui siųsti Ukrainai didelio judrumo artilerijos raketų sistemas, arba HIMARS raketų sistemą, nors pirmoji HIMARS siunta buvo tik keturios amerikiečių sistemos be ilgiausio skrydžio nuotolio amunicijos, kuria šios sistemos gali šaudyti. Vokietija ir Jungtinė Karalystė pažadėjo pateikti po tris panašias ginklų sistemas iš savo atsargų, o Pentagonas netrukus gali atsiųsti dar vieną ketvertą. Ukrainos pareigūnai reikalavo didesnio artilerijos sistemų skaičiaus, tačiau Kijevas vis dėlto šventė „šių galingų priemonių“ atvykimą.

„HIMARS atvyko į Ukrainą“, – ketvirtadienį Twitter tinkle parašė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. „Dėkoju savo kolegai ir draugui @SecDef Lloyd J. Austin III už šiuos galingus įrankius! Vasara rusų okupantams bus karšta. Ir paskutinė kai kuriems iš jų“.

Smurto tarp valstybių Ukrainoje protrūkis privertė JAV ir kitas Aljanso šalis peržiūrėti savo prioritetus kitą savaitę Madride vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame transatlantiniai sąjungininkai pristatys naują „strateginę koncepciją“ – kas 10 metų formuluojamą dokumentą, taip pat parengs naują planą, kaip dislokuoti karines pajėgas siekiant suvaldyti bet kokią būsimą Rusijos agresiją.

„JAV prezidentas Joe Bidenas Ukrainos krizės kontekste labai aiškiai pasakė, kad NATO gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – ketvirtadienį pareiškė aukštas administracijos pareigūnas. „Jungtinės Valstijos labai greitai sutelkė papildomas pajėgas į NATO, kad užtikrintų mūsų sąjungininkus, ypač esančius rytiniame flange. Nemažai kitų šalių taip pat pakoregavo pajėgų išdėstymą. Aukščiausiojo lygio susitikime Jungtinės Valstijos paskelbs apie žingsnius, kuriais siekiama sustiprinti Europos saugumą, kartu su numatomais naujais svarbiais sąjungininkų įnašais.“

Berlynas šioje diskusijoje pasirodė esąs labiau suderintas su NATO narėmis iš Baltijos šalių: šio mėnesio pradžioje Scholcas paskelbė, kad Vokietija padidins savo karinį buvimą Lietuvoje. Ir nors Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas erzina Ukrainos pareigūnus ir rytinio NATO flango nares, primygtinai reikalaudamas, kad Vakarai „nežemintų Rusijos“, Prancūzija sulaukia viso Aljanso pagyrų už tai, kad išlaiko karių buvimą Rumunijoje ir Estijoje, kur 100 prancūzų desantininkų šią savaitę surengė greitas pratybas.

„Ši oro desanto operacija iliustruoja Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų gebėjimą skubiais atvejais įsikišti ir paremti sąjungininkę šalį“, – trečiadienį pareiškė Prancūzijos gynybos ministerija.

Baltijos šalių pareigūnai mano, kad tokie pastiprinimai yra svarbūs siekiant užtikrinti, kad V. Putinas nepadarytų išvados, jog Rusijos pajėgos gali laimėti greito smūgio karinę kampaniją prieš vieną iš mažesnių NATO narių, kol JAV spės sureaguoti.

„Ir tada, kaip rusai ne kartą treniravosi per „Zapad“ pratybas… pratybų pabaiga paprastai būna branduolinis smūgis“, – priminė Latvijos pareigūnas Kazočins. „Ir idėja yra tokia, kad eskaluoti, kad gautųsi deeskalacija. Kitaip tariant: Mes smogsime Varšuvai, jei bandysite atsiimti Baltijos šalis. O jūs, NATO, esate pasirengę pradėti branduolinį karą dėl Baltijos šalių?“. Ir tai yra klausimas, į kurį niekas iš mūsų nenori atsakyti.“

Be abejo, tai būtų pavojingas Putinui klausimas. Vis dėlto Kazočinas užsiminė, kad jis gali būti pasiryžęs rizikuoti, nes tai vienintelė tikėtina galimybė Rusijai suskaldyti transatlantinio aljanso, kuris pagal daugumą rodiklių gerokai pranoksta Rusijos galią, vienybę.

„Na, aš manau, kad kol Rusija išgyvena savo kolonijinės mirties priepuolius, tada galime matyti daugiau [karo rizikos]“, – sakė jis. „Ir nėra taip, jog mes tikimės, kad Rusija staiga numos ranka į Ukrainą ir užpuls Latviją – taip neatsitiks. Turime šiek tiek laiko atsikvėpti, bet turime jį išnaudoti“.

Putinas iki šiol dažnai užklupdavo pasaulį savo netikėtais iracionaliais sprendimais, todėl tikėtis, jog jis elgsis remdamasis ta pačia logika kaip Vakarai – būtų rizikinga.

PARAMA. infa.lt Naujienlaiškis
žiūrėjo 329

Žymos

Atsiliepimų 16

  1. Hm    -  2022-06-26, 07:34

    Ne straipsnis, o rašistinė tryda… Auškiai buvo pasakyta, kad NATO gins kiekvieną kvadratinį centimetrą ir tai kartojama nuolatos. Beje net Suomijos kariuomenės vadas oficialiai pareiškė – Suomija pasiruošusi gintis nuo Rusijos agresijos. Niekas jau nebebijo „anal govnet“, prisiminkit paskutinius įvykius kaip Tokajevas atvirai, tiesioginiame eteryje sumaišė putkiną su žemėmis, jis tokių kvazi darinių kaip Doneckas, Luhanskas niekada nepripažins…

    Atsakyti į šį komentarą
    • PASAKOS IŠ RŪSIO    -  2022-06-26, 11:51

      Teisingai supranti NATO gins kiekvieną kampelį, bet tu esi NATO dalis todėl ant sofkikės sėdint viską stebėti nepavyks. Pabėgti- galbūt.Bet viena bėda, kad į NATO sudėtį įeina daug šalių ir kitos gali vetuoti tą Lietuvos gynybą, nes Lietuva pati ieško karo. Taigi…. nebūk toks jau saugus ir tikras, kad tave kažkas apgins. Užteks branduolinės raketos ir iš Lietuvos liks pelenų krūva.O gal net ir planeta liks radioaktyvi dykvietė.

      Atsakyti į šį komentarą
      • T0mas J.    -  2022-06-26, 16:32

        Jeigu dėl branduolinės raketos iš Lietuvos liks pelenų krūva, toks pat rezultatas tuo pačiu metu ištiks ir Karaliaučiaus sritį, ir didžiąją dalį Baltarusijos. Slavų mirs daugiau nei lietuvių.
        Kremlius tai žino, tad elgsis protingiau nei tamsta mastai.
        Esu ramus kaip belgas ne dėl to, kad mane kažkas po 180 dienų ar pan. apgintų, bet dėl to kad jau 73 metus niekas nedrįsta tikrinti NATO 5 str. – veikia jis ar neveikia. O kodėl nedrįsta? – Nes bijo. Štai ta baimė yra mano ramybės pagrindas.

    • Myndė    -  2022-06-26, 12:11

      Negi taip sunku suprasti, kas iš tiesų vyksta? Jankiai apsilpo, rusai sustiprėjo ir pareikalavo, jų manymu, pelnytų teisių. Jankiai nesutiko. Tada rusai savo kietumą ėmė įrodinėti šaudydami aborigenus, kuriuos paslaugiai tiekia vietiniai parsidavėliai. Kai aborigenai baigsis, safaris persikels, nemažai šansų, kad pas mus. Bent jau stengiamės. Aišku, galima tikėtis, kad rusams baigsis šoviniai. Bet kuriuo atveju, rusai su jankiais ir kitais ne aborigenais (įskaitant suomius) tikrai nekariaus – bent jau kol yra aborigenų Pabaltijy ar čigonų Rumunijoj.

      Atsakyti į šį komentarą
    • Myndė    -  2022-06-26, 12:21

      P.S. Jei norit, vakarų „demokratijų“ politikos kvintescencija:
      youtube.com/watch?v=1mtlyECCC54
      Dar tikit NATO?

      Atsakyti į šį komentarą
    • Reda    -  2022-06-26, 13:02

      Tai realybė, gyvenu JAV, ir niekas čia apie tokią Lietuvą nežino. Niekas net nesidomi, bet visiems labai rūpi kylančios kainos. Bideno reitingai krenta žemai-žemai ir žmonės nori, kad jis sustabdytų dolerių taškymą užsieniui, kurio reikalai amerikiečiams nerūpi kai pas juos pačius blogai. Jūs turbūt daug skaitote ukrainiečių site, ir todėl manote, kad US žmonės palaiko jūsų poziciją. Ten nemažai taip pateikiama. Bet tai nėra visai tiesa. Žmonės karo išlaidų nenori. Svetimo karo. Rinkimai irgi ant nosies. Todėl tai, ką Bidenas sako šiandien, rytoj gali apsisukti 180 laipsnių. Ir turbūt tikrai apsisuks.

      Atsakyti į šį komentarą
      • Hm    -  2022-06-26, 14:48

        Kas nenori maitinti savo kariuomenės, maitins svetimą… Ukrainoje karas ne svetimas, tai pasaulinis išsigimėlių karas prieš daug maž civilizuotus… Neapsiverčia liežuvis amerikiečius vadinti civilizuotais, na nebent civilizuotais zombiais, duonos ir žaidimų…

    • Heoo    -  2022-06-26, 15:10

      to Hm -> Tai lietuviai savo kariuomenės nemaitina, gerai pastebėjai, tik blogai pritaikei. Kuriamos bazės maitinti svetimai kariuomenei, kuri gali ir apsigalvoti jose būti, jei jai neapsimokės ar pablogės tarpusavio santykiai. Arba, kas pilnai įmanoma, susitars su Putinu.
      Laikas matyti tai kas yra, niekas nenori veltis į atvirą karą su Putinu, nors ir supranta, kad jo nesustabdžius, gerai nebus. Visi rimtai galvoja, kaip reikėtų atsakyti į straipsnyje užduotą klausimą, jei tektų rinktis tarp Baltijos šalių ir branduolinio karo. Ir tos abejonės labai kenkia vienybei, bet jos yra, to nuneigt neįmanoma.

      Atsakyti į šį komentarą
      • T0mas J.    -  2022-06-26, 20:46

        -> Heoo
        „lietuviai savo kariuomenės nemaitina“.. ?!
        10% biudžeto pajamų – krašto apsaugai. Kas Europoje skiria daugiau?

  2. VŽA    -  2022-06-26, 16:44

    Gerb. prezidentė D. Grybauskaitė dar karo pradžioje pasakė, jog „Putino karą galima laimėti – tik karu“. Bet supuvę ir iškrypę Vakarai jau penktas mėnuo, bet dar tik RUOŠIASI Ukrainai duoti galingiausius ginklus. Toks įspūdis, jog jie lyg susitarė Putinui padovanoti dalį nepriklausomos valstybės, kad Putinas jų branduoliniu ginklu nebaugintų…

    Atsakyti į šį komentarą
    • Antivax    -  2022-06-26, 20:11

      Deja, ji, šita kalė, visiškai negerbiama, ir jokia ji prezidentė. Man tai tikrai. O tu, kaip ir šita koncervinė išgama, nori karo???

      Atsakyti į šį komentarą
    • anoniminis    -  2022-06-27, 00:29

      Gudijos! Nors fašistinę sulos būsena nepagydoma. Bet visada yra viltis. Bandyk.

      Atsakyti į šį komentarą
  3. To TOmas J.    -  2022-06-26, 20:24

    O, žinai, kažkam gali suknietėti pabandyti tą 73 m vienybę. Tada tavo belgiška ramybė baigsis akimirksniu. Pasaulis ne be avantiūristų, ypač tokių, kaip Vova. Ir tada tau dar liks 180 dienų karšto, aklo tikėjimo, kad nato privalo išsukti tavo subinę. Bet nato tau gali ir rankute pamojuoti, prieš sugrįžtant į kažkur už Elbės. Nepasikliauk belgiška ramybe, belgai patys po biškį į pamperį krauna.

    Atsakyti į šį komentarą
    • T0mas J.    -  2022-06-26, 20:50

      Aš ne belgiška ramybe pasikliauju, pasikliauju tuo jog nuo įsikūrimo niekas nė karto neišdrįso NATO pulti.
      Tai nereiškia, kad 1000 metų niekas neišdrįs.
      Tai reiškia jog tikimybė kad puls – nedidelė.

      Atsakyti į šį komentarą
      • Myndė    -  2022-06-26, 21:08

        NATO niekas ne nepuolė. Užtat ji puolė (nors „gynybinė) ir ne kartą. Nežinau, ar tuo reiktų didžiuotis.
        Bet, jei tektų, neabejoju, kad niekas nė piršteliu nejudintų dėl kažkokių išsišokėlių limitrofų (arba šiukšlių – kinų apibūdinimas).
        Jei patinka, galit guostis –
        youtube.com/watch?v=26bKILnNuXg

  4. Heoo    -  2022-06-26, 23:06

    -> T0mas J. – dėl išleidžiamų biudžeto pinigų pilnai sutinku, tik prisiminkime – net suknistų Boxerių iki šiol negavome. Pinigai išleisti, o Boxerių nėra. Pasienyje už milijonus statomos vielinės tvoros. Kaip manai ar padės tankus sustabdyt? O gal kariuomenė padidėjo? Ne, nepadidėjo ir net užsienio brigadų nėra, nors didžiulė Lietuvos teritorija numatyta poligonams.
    O gal girdėjai ką Seimo narys Pinskus pasakojo? Kad 4 K pasienio karių turi 200 automatų ir nė vieno šovinio. Nes matote, Bilotaitė nenupirko. Ir jiems pagal taisykles reikės grynomis rankomis atsilaikyti 3 valandas, kol ateis pagalba iš KAM. Tad kalbėjime ne apie išleidžiamus pinigus, o apie tai, ką už juos turime. Savo kariuomenės tikrai nemaitiname ir net tinkamai neaprūpiname.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą


Taip pat skaitykite:

Šeimų Sąjūdis

Naujienlaiškio Prenumerata


Paremti infa.lt per PayPal
Lasvas žodis

Apklausa

Ar pritariate dvigubai ir daugiau pilietybių?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...

Bus visuotinis sekimas Ir įslaptintas, ir viešas — Tai didžiausias pasiekimas, Likviduojant liaudies priešus....

O jums jokie įvykiai nesiriša žiemos pabaiga ir kovidlas kaip su diena dingo Lenkijos pasienyje!!!...

Antsnukiai yra neišvengiamas paklusnumo fašistinei valdžiai ženklas. Nesvarbu, kad nesulaiko virusų. O baisiausi šiame reikale...

Kadangi kovydo nera ir nebuvo niekada tai lai eina jie visi nx su savo kaukem...

Didysis perkrovimas. Planetos lygiu. Visa tai žaidimas. Depopuliacija ;)....

Rieda džiaugsmo ašaros..dar ne viskas prarasta lietuvoj ❤😇🙏 Ačiū atlikėjams !!! Ačiū žmonėms , kad...

Lietuvos valstybingumo griovėjų,konservatorių socdemų puolimas prieš tautiškai nusiteikusius piliečius....

Puikus,trisingas straipsnis...

Visi tie pasiteisinimai nieko nepateisina, tik politiškai prikabina makaronų ant ausų. Neišmanėlio postringavimai apie viską....