infa.lt

Lietuvoje siaučiant žvėriškai (nuo žodžio sužvėrėjusi) infliacijai, kuri gegužės mėnesį siekė beveik 19 procentų, o birželį, greičiausiai, pasiekė visus 20 (duomenys už birželį dar nepaskelbti, bet kainos tik auga – infa.lt) – visa valdančiųjų koalicija, įskaitant Seimą ir Vyriausybę, užsiima savo asmeniniais partijiniais reikalais ir teikdama visą Lietuvą skaldančius įstatymus.

Šis „politikų” sambūris valstybės reikalais rūpinasi tik tiek, kiek lieka laiko po svarstymų tokių įstatymų projektų kaip „Neapykantos kalbos, partnerystės-civilinės sąjungos, naujojo Prezidento Lietuvai, narkotikų dekriminalizavimo, elektros rinkos liberalizavimo, išmokų mamoms mažinimo….” ir panašiais reikalais.

Ir visi šie „reikalai” tiesiogiai kenkia valstybei, ką jau pastebėjo ir opozicinės partijos, neapsikentusios nesiskaitymo su jomis, premjerės I.Šimonytės arogancijos ir Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen išsisukinėjimo, į konkrečius klausimus atsakant nieko nereiškiančiomis frazėmis ir situacijos valstybėje blogėjimo.

Kaip rašo „Trading Economics”, remdamasis Lietuvos Statistikos departamentu, 2022 m. gegužės mėn. metinė infliacija Lietuvoje padidėjo iki 18,9 proc. nuo balandžio mėnesį buvusio 16,8 proc. Tai didžiausia infliacija nuo 1996 m. rugsėjo mėn., o maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos, sparčiai augant pasaulinėms žaliavų kainoms, šoktelėjo 24,8 proc.

Leidinys pažymi, kad „pagrindinį spaudimą kainų didėjimui taip pat darė transporto (27,5 %, palyginti su 23,1 % balandžio mėn.) bei būsto ir komunalinių paslaugų (43,3 %, palyginti su 37,9 %) kainos. Per mėnesį gegužės mėn. vartotojų kainos padidėjo 2,3 procento, o tam įtakos turėjo pabrangę degalai ir tepalai, šilumos energija ir maisto produktai, ypač mėsa ir jos produktai, duona ir grūdai, aliejus ir riebalai.”

Galima neabejoti, kad birželio mėnesio infliacijos rodikliai persirito per 20 procentų ribą,(apie tai bus paskelbta liepą) keldami paniką Lietuvos gyventojams, kurie ją jaučia savo gyvenimo sąlygų blogėjimo prasme. Tuo tarpu Seime bręsta  rimtas skilimas, kurio pasekmės šiai dienai sunkiai prognozuojamos.

Ketvirtadienį (birželio 9) įvykęs opozicinių partijų „atsiskyrimas” nuo valdančiosios daugumos koalicijos balsavimų, apnuogino du metus tvinkusią votį, kuriai trūkus Seimo Kovo 11-osios salėje buvo pagarsinti aiškūs reikalavimai valdančiajai daugumai, į ką sureagavusi Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen atėjo pas protestuojančią opoziciją ir „kažkaip” atsakiusi į jai keliamus klausimus išsinešė opozicijos suformuluotus pareiškimą, kuriame reikalavimai, po opozicinės darbo grupės redagavimo, tapo jau gerokai švelnesni.

Netrukus po to Seime ir už jo ėmė sklisti kalbos apie tai, jog vyksta intensyvios derybos tarp valdančiųjų ir opozicijos, siekiant patraukti į savo pusę taip reikalingą balsų skaičių priimti jiems būtiniems įstatymų projektams. Apie tai paminėjo ir žurnalistė Rūta Janutienė savo laidoje, tiesa gandų lygmenyje, esą su valstiečiais į Seimą patekęs (dabar pas S.Skvernelį esantis) Lukas Savickas buvo pastebėtas „slenkantis į svetimą teritoriją” – „gal deryboms”.

Net turėdami daugumą Seime – valdantieji neturi būtinos daugumos kai kuriuose komitetuose, kurių verdiktas reikalingas prieš pateikiant įstatymus balsavimui Seime, todėl nori užsitikrinti papildomus balsus iš opozicijos pusės.

Tuo tarpi opozicija boikotuoja tų komitetų darbą, taip vėjais paleisdama TS-LKD vadovaujamos Seimo daugumos pastangas priimti juos Seimo balsavimu, todėl Seimo užkulisiuose, pasak kai kurių Seimo narių, galimai jau vyksta derybos tarp pozicijos ir atskirų opozicijos atstovų. Garsiausiai skamba S.Skvernelio frakcijos pavadinimas, o ir jis pats kalbėdamas Delfi neatmetė naujos valdančiosios daugumos sudarymo galimybės.

infa.lt susisiekė su kai kuriais Seimo nariais, kurie kalbėdami šia tema kol kas panoro likti inkognito.

Pirmasis Seimo narys, su kuriuo susisiekė infa.lt, pasakė tiesiai – jog tai, kaip Sauliaus Skvernelio „demokratų” partija gavo valstybės finansavimą, tik parodo, jog juos parėmė valdančioji dauguma. Mat ši partija nedalyvavo rinkimuose (ji tada tiesiog neegzistavo), o jos Seimo frakcija yra sudaryta iš Seimo narių, kurie rinkimuose dalyvavo kitų partijų sudėtyje.

Šis įstatymas, leidžiantis tokias transformacijas ir finansavimą iš valstybės biudžeto, pasak Seimo nario, buvo priimtas dar valstiečių, kuriuo jie „nusipirko bebrus” (atskilusius socialdemokratus), ir kurį tuo metu labai kritikavo buvę opozicijoje konservatoriai, grasindami net kreiptis į Konstitucinį teismą. Tačiau Sauliaus Skvernelio „demokratų” partijos atžvilgiu jie dėl akių porą savaičių „konservavo” finansavimą, tačiau vėliau vis tik patvirtino, kas galėtų, esą netiesiogiai liudyti, jog konservatoriai irgi „nusipirko demokratus”.

Ir, pasak kalbinto politiko, panašu, jog Saulius Skvernelis yra susitaręs dėl koalicijos –  balsavimai Seime dėl ligoninių pertvarkos, kuri nebūtų priimta, jei ne „demokratų” frakcijos balsai, taip pat balsavimas dėl Seimo Statuto, kuris sumažino opozicijos teises,  o taip pat apribojo mišrios Seimo frakcijos darbą, tarpinis biudžetas, numatantis „demokratų” partijos finansavimą, bet nebuvo išlaikyta procedūrinė dalis – nebuvo gauta Valstybės kontrolės ir Lietuvos Banko išvados, taip pat buvo palaikytas S.Skvernelio frakcijos balsais. Taip pat S.Skvernelio frakcija palaikė ir valdančių pateiktą Partnerystės-civilinės sąjungos projektą, kuris sulaukė didelio Lietuvos visuomenės pasipriešinimo.

Tad, sekant visu tuo – visiškai natūralu, jog išmetus iš valdančiosios koalicijos „Laisvės” partiją, iš kurios keletas žmonių dar galėtų pasilikti naujoje daugumoje, įskaitant ir keletą liberalų – tokia dauguma pilnai gali susidaryti – reziumavo Seimo narys.

infa.lt susisiekus su kitu Seimo nariu – jis neatmetė galimybės, kad gali susikurti naujos valdančiosios daugumos situacija, bet prisipažino, jog apie tai nieko konkretaus, išskyrus sklindančias kalbas, nežino.

Papildomai politikas pranešė, jog Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen išsiuntinėjo opozicinėms frakcijoms (gal ir valdančiosioms) kvietimą, kuriuo prašoma iki birželio 14 dienos deleguoti po atstovą į „dialogo grupę”, kurioje bus svarstomi anksčiau opozicinių frakcijų Seimo pirmininkei pateikti reikalavimai. Kas iš valdančiosios daugumos dalyvaus toje „dialogo grupėje” nėra pranešta.

„Reaguodami į vakar gautą pareiškimą, Seimo pirmininkės vardu kviečiame jus deleguoti atstovus į „dialogo grupę”. Ši grupė savo darbą galėtų pradėti kitą savaitę, todėl būtų malonu, jei savo atstovus galėtumėte deleguoti iki birželio 14 dienos”, rašoma opozicinėms frakcijoms išsiųstame pranešime.

Seimo narys Dainius Kepenis, kalbėdamas Rūtos Janutienės laidoje, atvirai pareiškė, jog jis palaikytų priešlaikinių rinkimų variantą prieš visus kitus galimus, kurių ateitis, žinant konservatorių sugebėjimą megzti intrigas, labai miglota. Tiesa, politikas prisipažino, kad tokių kaip jis, palaikančių priešlaikinius rinkimus – Seime yra mažuma.

Sumuojant viską, kas yra žinoma – vieninga ilgalaikė opozicija yra abejotina, todėl ir priešlaikiniai rinkimai vargu ar įvyks.

Viso to fone – kainos kyla, valdančiosioms partijoms ignoruojant realius sunkumus, užgriuvusius valstybę. Ne tik ignoruojant, bet ir aktyviai prisidedant prie jų atsiradimo. Ir tas neapibrėžtumas politinėje darbotvarkėje, tik demonstruoja, jog valstybėje nėra, ir artimiausiu metu nenusimato politinė jėga, kuri atmetusi politines ambicijas tiesiog prisiimtų atsakomybę už šalies ateitį.

Jei opozicija išliktų vieninga ir būtų įgyvendinti Seimo pirmininkei pateikti jos reikalavimai – dar atsirastų bent mažytė viltis pažaboti kainų pasiutpolkę, priverčiant valdančiuosius spręsti labai konkrečius klausimus, kaip elektros rinkos liberalizavimo atšaukimas, lengvatinis PVM maistui, kurui ir kitus būtinus šiandien spręsti dalykus. Europos šalys tą jau daro be jokio visuomenės įsikišimo.

Bet čia Lietuva. Čia valdančiųjų suvokimas ateina tik esant dideliam visuomenės spaudimui ir neišvengiamumui. Ar ne laikas jį daryti vėl, prisimenant praėjusių metų birželio 15-16-17 dienų būsimo LŠS rengtus protestus ir po to sekusius parengtų įstatymų projektų atšaukimus?