infa.lt

Klausimas, ar žmonės iš prigimties yra geri, buvo plačiai diskutuojamas jau nuo seno. Osakos universiteto ir kelių kitų Japonijos universitetų žmogaus elgsenos specialistai įnešė savo indėlį į šią diskusiją: jie nustatė, kad dar nemokantys kalbėti vaikai jau sugeba daryti dorovinius vertinimus ir atitinkamai elgtis.

Tyrimo metu nustatyta, kad aštuonių mėnesių kūdikiai vertina ir baudžia kitus už amoralų elgesį. Todėl bausmės motyvacija yra įgimta, o ne įgyta, rašo „EurekAlert”.

Bausmės už asocialų elgesį yra būdingos tik žmonėms ir universalios visoms kultūroms. Tačiau sunku ištirti atskiro individo moralės raidą. Labai sunku įvertinti kūdikių ir vaikų sprendimų priėmimo ir veikimo mechanizmą, tačiau tai nesustabdė mokslininkų.

„Moralė yra svarbi, bet paslaptinga mūsų žmogiškumo dalis, – sakė tyrėjų grupės vadovas Yasuhiro Kanakogi. – „Norėjome išsiaiškinti, ar bausmės už asocialų kitų elgesį yra būdingos labai mažiems vaikams, nes tai galėtų padėti suprasti, ar moralė įgyjama.

Tam tyrėjai sukūrė naują tyrimo paradigmą. Pirmiausia jie supažindino kūdikius su kompiuterine sistema, kurios ekrane buvo rodoma animacija. Vaikai galėjo valdyti veiksmus ekrane naudodami žvilgsnio sekimo technologiją, o jei į animuotą objektą žiūrėjo per ilgai, jis galėjo būti sulaužytas.

Tada jiems buvo parodytas animacinis filmukas, kuriame viena geometrinė figūra „skriaudė” kitą.

„Rezultatai buvo stulbinantys”, – sakė Kanakogi. – „Nustatėme, kad vaikai, kurie negalėjo kalbėti, nusprendė nubausti asocialų agresorių, paveikdami jį savo žvilgsniu ilgesnį laiką.

Šį atradimą reikėjo patvirtinti, todėl tyrėjai atliko tris kontrolinius eksperimentus, kurie eliminavo alternatyvias vaikų elgesio interpretacijas.

Pasak tyrėjų, rezultatai rodo, kad evoliucijos eigoje žmonės įgijo elgesio tendencijas, skatinančias juos elgtis moraliai. Baudimas už asocialų elgesį žmonijoje išsivystė kaip svarbus bendradarbiavimo elementas. Arba buvo genetiškai įdiegtas Dievo.