infa.lt

Facebook nuotr.

Leidinio The Hill apžvalgininkas William Moloney (moksliniai laipsniai ir patirtys- straipsnio gale) sako tiesiai šviesiai:

„Sankcijos daro didesnę žalą Vakarų, o ne Rusijos ekonomikai“.

Cituoju:
„Užsienio karai paprastai būna populiarūs iš pradžių, ypač jei jie veiksmingi ir “reklamuojami” visuomenei moraliai nedviprasmiškais terminais. Tačiau jei jie greitai nesibaigia pergale, pasiekta minimaliomis sąnaudomis, visuomenės parama ir politinis konsensusas pradeda tirpti, kartais net labai greitai. Atrodo, kad taip atsitiko su karu Ukrainoje.

Kovo mėn. visuomenės parama JAV vykdomos politikos Ukrainoje atžvilgiu siekė 60 proc., tačiau naujausioje AP-NORC apklausoje, atliktoje gegužės 16 d., ji siekė tik 45 proc. balsų.

Tuo pat metu leidinys „New York Times”, kuris anksčiau buvo tvirtas Ukrainos „pergalės” ir griežtos „bausmės” Rusijai šalininkas, dabar vis skeptiškiau vertina JAV tikslus šiame kare.

Gegužės 19 d. „Times” redakcija pareiškė, kad Ukrainos siekis susigrąžinti visas nuo 2014 m. Rusijos užgrobtas teritorijas nėra realus tikslas. “Rusija yra per stipri. J. Bidenas turėtų aiškiai pasakyti, kad yra ginkluotės, pinigų ir politinės paramos ribos, kurios Ukraina gali tikėtis”, teigė „Times”.

Šį požiūrį sustiprino ir Henry Kissingerio kalba, pasakyta Pasaulio ekonomikos forume Davose. Joje jis ragino nutraukti ugnį ir grįžti prie „status quo ante”. Pasak H. Kisindžerio, šio pavojingo konflikto pratęsimas kelia pavojų, ir kad jis taps „ne karu dėl Ukrainos laisvės, o karu prieš pačią Rusiją”.

Tuo pat metu, bręsta suvokimas, kad visuotinai neigiamai vertinti ir “neįgyvendinami”, V. Putino ketinimai užkariauti sausumos tiltą į Krymą ir, visiškai kontroliuojant Juodosios jūros pakrantę, užspausti visą Ukrainos ekonomiką, tampa realybe.

Kitas mitas, kuris dabar žlunga, yra mintis, kad JAV ir Europos Sąjungos valstybių įvestos sankcijos netrukus pakirs Rusijos ekonomiką. Kaip parodė laikas, yra priešingai – sankcijos daro didesnę žalą Vakarų, o ne Rusijos ekonomikai.

Prezidento J. Bideno prognozuoti rublio „griuvėsiai” toli gražu nevirto „griuvėsiais”. Gegužės mėn. rublio kursas pasiekė dvejų metų aukštumas Tuo tarpu Rusijos energijos ir žemės ūkio produktų eksportas davė rekordiškai dideles pajamas, iš esmės dėl to, kad Europa ir didžioji dalis likusio pasaulio negali be jų apsieiti.

Su šiais reiškiniais susijęs ir pagrindinis mitas, kad Jungtinės Valstijos sutelkė beveik visą pasaulį prieš visiškai izoliuotą Rusiją. Iš tikrųjų iš 195 pasaulio šalių tik 65 sutiko prisijungti prie Amerikos sankcijų režimo, o tai reiškia, kad 130 atsisakė, įskaitant Kiniją, Indiją, Braziliją, Meksiką, Indoneziją, didžiąją dalį Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos, t.y. šalys, kurios kartu sudaro didžiąją daugumą pasaulio gyventojų.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad šalys, kurioms JAV šiuo metu taiko sankcijas, sudaro galingą bloką, griežtai prieštaraujantį tam, ką jos laiko Amerikos ekonominiu gąsdinimu. Ryškus JAV dominavimo atmetimo pavyzdys buvo neseniai vykęs G-20 aukščiausiojo lygio susitikimas.

Jo metu, kai JAV delegacija pasitraukė iš Rusijos delegato kalbos, tik trys iš kitų 19 delegacijų pasekė JAV pavyzdžiu. Visa tai bet kuriam objektyviam stebėtojui rodo, kad ne Rusija yra labiausiai izoliuota pasaulio supervalstybė, o galbūt pačios Jungtinės Valstijos.

Dar visai neseniai Vakaruose buvo įprasta kalbėti apie pergalę arba galimą režimo pasikeitimą „Putinas negali likti valdžioje” ir „ukrainiečiai turėtų nuspręsti galutinius karo tikslus”.

Dabar JAV ir jų sąjungininkai, atrodo, laikosi kitokios pozicijos ir stengiasi rasti priimtiną kelią link kompromiso, kuris padėtų užbaigti karą.

Beveik visos Vakarų valstybės išgyvena įvairaus laipsnio ekonominę krizę, o JAV vyriausybė atsidūrė ties masinio politinio atmetimo riba, nes amerikiečiai, kurie apklausų metu nuolat teigia, kad jų svarbiausias prioritetas yra sutvarkyti savo pačių ekonomiką ir susigrąžinti sparčiai nykstančią amerikietišką svajonę.

Pasaulis keičiasi sparčiai ir iš esmės.

Williamas Moloney yra Kolorado krikščioniškojo universiteto Šimtmečio instituto konservatyvios minties tyrėjas, studijavęs Oksforde ir Londono universitete, daktaro laipsnį įgijęs Harvardo universitete. Jis yra buvęs Kolorado švietimo komisaras.

Šis įrašas pirmą kartą paskelbtas jo autorės asmeninėje Facebook paskyroje