infa.lt

yotube kadras

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pripažino, kad ES elektros rinka „nebeveikia” ir turi būti pritaikyta prie „naujų realijų, kai dominuoja atsinaujinantys energijos šaltiniai”, praneša Euractiv.

Antradienį (birželio 8 d.) atsakydama į Europos Parlamento klausimus, Ursula von der Leyen pripažino, kad dabartinės priemonės, kuriomis siekiama spręsti sparčiai augančių energijos kainų problemą, nepadeda spręsti struktūrinių ES elektros rinkos problemų.

„Iš tiesų elektros energijos kainos – energijos kainos – sparčiai auga. Ir mes dėl to daug ką darome”, – pareiškė von der Leyen, paminėdama praėjusių metų rudenį Komisijos pasiūlytą „priemonių rinkinį”, pagal kurį ES šalys gali apmokestinti energetikos įmonių gaunamą nenumatytą pelną ir subsidijuoti labiausiai pažeidžiamų namų ūkių ir mažųjų įmonių sąskaitas už energiją.

„Taip pat pripažįstame, kad tai trumpalaikė lengvata, kuri nepakeis rinkos struktūros”, – pridūrė ji, sakydama, kad elektros energijos rinkos buvo „sukurtos taip, kaip reikėjo prieš dvidešimt metų”, kai atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis buvo nedidelė.

„Šiandien rinka yra visiškai kitokia. Būtent atsinaujinantys energijos ištekliai yra ekonomiškiausi ir pigiausi”, – aiškino ji.

Nuo rudens dujų kainos pasiekė rekordines aukštumas dėl riboto tiekimo iš Rusijos ir ekonomikos atsigavimo po COVID-19 krizės, kurią dabar dar labiau apsunkina karas Ukrainoje.

Dėl to pakilo elektros energijos kaina, kurią lemia „ribiniai” dujų elektrinių gamybos pajėgumai, kuriuos galima greitai įjungti, kad būtų patenkinta didžiausia paklausa.

Prancūzija ir Ispanija paragino reformuoti dabartinę ribinių kainų nustatymo sistemą, o Madridas paprašė „struktūrinių sprendimų” Europos lygmeniu, kad dujų ir elektros rinkos būtų atskirtos. Jiems pritarė Italijos, Portugalijos ir Graikijos vadovai, kurie paragino ES vykdomąją valdžią spręsti aukštų dujų kainų „užkrato poveikio” elektros rinkai problemą.

Apsivertimas Briuselyje

Iki šiol Europos Komisija priešinosi šiems raginimams, nurodydama, kad ES energetikos reguliavimo institucijos atlieka didmeninių elektros energijos rinkų peržiūrą. Balandžio 29 d. pateiktoje jų ataskaitoje daroma išvada, kad ES elektros rinka veikia taip, kaip numatyta, ir kad „dabartinė elektros rinkos struktūra nėra kalta dėl dabartinės krizės”.

Tačiau antradienį Ursula von der Leyen, panašu, prieštaravo šioms išvadoms.

„Ši rinkos sistema nebeveikia. Turime ją reformuoti. Turime ją pritaikyti prie naujų realijų, kai dominuoja atsinaujinantys energijos šaltiniai”, – Europos Parlamento nariams Strasbūre sakė Komisijos pirmininkė.

EURACTIV susisiekus su Komisijos atstovais spaudai, jie nedetalizavo reformos terminų ir to, ar ji bus pateikta per dabartinės Komisijos kadenciją, kuri baigsis po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų.

Skeptiškas ekonomistas

Briuselio analitinio centro „Bruegel” ekonomistas Georgas Zachmannas (Georg Zachmann) skeptiškai įvertino Komisijos pasiūlymą dėl reformos.

„Buvo daug bandymų sugalvoti geresnes priemones didmeninei elektros energijos rinkai – įskaitant pajėgumų mechanizmus, skirtus kitaip apmokėti pastoviąsias sistemos sąnaudas, ir mokėjimo pagal pasiūlymą sistemas, kai elektrinių operatoriai gauna tik tokią kainą, kokią pasiūlė”, – aiškino jis.

Tačiau jis teigė, kad dėl to gali kilti problemų, susijusių su gamintojams siunčiamų investicinių signalų veiksmingumu, kai elektros energijos sistemai atnaujinti ir ekologiškam perėjimui skatinti reikia milijardų.

„Pirmoji problema ta, kad teoriškai nėra įtikinamų sprendimų – dėl to sunku patikėti, kad praktiškai galima įdiegti ką nors geresnio”, – sakė jis EURACTIV elektroniniu paštu atsiųstuose komentaruose. „Antroji problema ta, kad net jei ir būtų geresnis sprendimas, neaišku, ar jis galėtų būti politiškai priimtinas, nes paskirstymo poveikis tarp gamintojų ir vartotojų, tarp gamintojų, kuriems priklauso skirtingos elektrinės, ir tarp valstybių narių, turinčių skirtingą kuro rūšių derinį, bus žiaurus.”

„Ant kortos pastatyta daug pinigų”.

Zachmannas taip pat suabejojo reformos laiku politiniu požiūriu.

„Pradėjus šią diskusiją be aiškaus nusileidimo taško bus sunaudota daug politinio ir administracinio kapitalo tuo metu, kai energetikos ministerijos ir taip yra visiškai užverstos” kitais klausimais, pavyzdžiui, klimato teisės aktais, kylančiomis energijos kainomis ir karu Ukrainoje, sakė jis portalui EURACTIV ir pridūrė, kad tai gali užtrukti kelerius metus.

„Nesuprantu, kaip gali būti gera idėja krizės įkarštyje išmesti per 20 metų skausmingai kurtą sistemą be aiškios alternatyvos.”