infa.lt

Lenkija laimėjo prieš EK dėl teisinės valstybės principų ginčo ir atgavo teisę į ekonomikos atkūrimo po kovydo pandemijos plano skirtas lėšas, kurias ES buvo užblokavusi dėl teismų reformos.

Trečiadienį (birželio 1 d.) Europos Komisija patvirtino 35,4 mlrd. eurų vertės Lenkijos gaivinimo planą po ilgo delsimo, kurį lėmė Varšuvos pasipriešinimas teismų reformų atšaukimui.

„Šį tašką pasiekėme po ilgų ir intensyvių derybų, kuriose taip pat sprendėme kai kuriuos esminius klausimus, susijusius su teisine valstybe ir darančius poveikį investicijų klimatui”, – sakė už ekonomiką atsakingas Komisijos narys Paolo Gentiloni.

ES vykdomoji institucija buvo sustabdžiusi COVID-19 lėšų skyrimą dėl susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su teisine valstybe šalyje ir 2018 m. įvestais ginčytinais teisėjų drausmės rūmais.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) pripažino, kad šie rūmai yra atsakingi už kelių vyriausybei kritiškai nusiteikusių teisėjų atleidimą, ir praėjusių metų liepą nusprendė, kad Lenkija turėtų sustabdyti jų veiklą dėl susirūpinimo šalies teismų nepriklausomumu.

Praėjusią savaitę Lenkijos parlamentas pagaliau priėmė įstatymo projektą, kuriuo rūmai pakeičiami nauja institucija; šis žingsnis padėjo atblokuoti maždaug 24 mlrd. eurų dotacijų ir 12 mlrd. eurų paskolų šalies ekonomikos  atsigavimui.

Tačiau tam, kad lėšos būtų išmokėtos, Lenkija turės įvykdyti keletą sąlygų, įskaitant Drausmės rūmų išformavimą ir nušalintų teisėjų sprendimų peržiūrą.

Prieš išmokant lėšas Komisija patikrins, ar visi su Varšuva sutarti pakeitimai įgyvendinti, sakė ES vykdomosios valdžios pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Šio plano patvirtinimas susijęs su aiškiais Lenkijos įsipareigojimais dėl teismų nepriklausomumo, kurie turės būti įvykdyti prieš atliekant bet kokį faktinį mokėjimą”, – paaiškino ji.

Vis dėlto susirūpinimą tebekelia teisinės valstybės padėtis šalyje.

„Komisija atsisako teisinės valstybės principo taikymo Lenkijoje”, – sakė EURACTIV žaliųjų frakcijos narys Danielis Freundas, išreikšdamas susirūpinimą dėl to, ar Lenkija įvykdys ES sąlygas, kad lėšos būtų atblokuotos.

„Drausmės rūmai nebuvo panaikinti, dabar jie tik vadinasi kitaip, o neteisėtai nubausti teisėjai negrįžo į savo postus”, – sakė jis.

Freundo nuomone, ES vykdomoji valdžia atsisako „svarbiausio sverto” atkurti nepriklausomą teismų sistemą Lenkijoje.

„Blogas precedentas”

Europos Parlamento vicepirmininkės Evelyn Regner teigimu, lėšų blokavimas šaliai yra „blogos praktikos atvejis ir precedentas”.

„Europos Sąjunga grindžiama vertybėmis ir tikrai galiu pasakyti, kad neturėtume daryti kompromisų”, – sakė ji portalui EURACTIV ir pridūrė, kad Lenkija blokuoja 15 proc. minimalaus pelno mokesčio, kurio siekia ES, įvedimą.

„Laikau tai tam tikru nesąžiningu spaudimu blokuoti visą dokumentų rinkinį vien todėl, kad jie sako, jog mes norime pinigų, nenorime gerbti teisinės valstybės principų, todėl mes tiesiog pareiškėme savo veto, ir manau, kad tai yra nesąžininga”, – sakė Regner.

Tuo tarpu Lenkijos vyriausybė antradienį vykusiame ES Tarybos posėdyje palankiai įvertino Komisijos sprendimą patvirtinti planą.

„Džiaugiuosi, kad šis ilgas procesas baigėsi”, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Lenkijos vyriausybė siekė atblokuoti lėšas, argumentuodama, kad pinigų šaliai reikia milijonų pabėgėlių, bėgančių iš Ukrainos, antplūdžiui suvaldyti ir ekonomikai skatinti.

Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį atvyks į Varšuvą paskelbti apie susitarimą dėl finansavimo atblokavimo, o ES Taryba pasiūlymą turės patvirtinti per keturias savaites.

Viso to fone Lenkija faktiškai nieko nepakeitė, išskyrus drausmės rūmų pavadinimą ir atgavo, tikėtina, jai skirtus milijardus eurų. Tam, žinoma, labai padėjo karas Ukrainoje, kai Europai reikalingi vieningi sprendimai ir kuo mažiau tarpusavio konfliktų..