infa.lt

REUTERS

Vengrija tvirtai laikosi savo, o tikimybė, kad šeštasis sankcijų Rusijai paketas, įskaitant draudimą importuoti rusišką naftą, bus patvirtintas iki pirmadienį (gegužės 30 d.) vyksiančio ES aukščiausiojo lygio susitikimo, vis mažėja, praneša Euractiv.

ES diplomatų teigimu, likusi paketo dalis jau parengta ir, jei Vengrija atsisakytų prieštaravimo, galėtų būti greitai įgyvendinta.

Tačiau visą pastarąjį mėnesį Budapeštas tvirtina, kad Rusijos naftos importo sustabdymas būtų per didelis smūgis jo ekonomikai, nes šalis, neturinti priėjimo prie jūros, negali lengvai gauti naftos iš kitų šalių.

Šis paketas gerokai viršija ES vadovų susitarimą „kuo greičiau” atsisakyti Rusijos iškastinio kuro, – Vengrijos prezidentas Viktoras Orbanas šią savaitę parašė laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Šarliui Mišeliui, prašydamas jo neaptarinėti sankcijų kaip aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės dalies.

„Jei siūlomos sankcijos būtų priimtos, jos iš karto sukeltų rimtų tiekimo sutrikimų Vengrijoje ir pakenktų mūsų gyvybiškai svarbiems energetinio saugumo interesams”, – rašė V. Orbanas.

„Be to, jis maždaug 55-60 proc. padidintų degalų kainas tuo metu, kai energijos kainos ir taip jau yra aukščiausios per pastaruosius 40 metų”, – tęsė jis.

Vengrija teigia, jog jai reikia iki ketverių metų, kad galėtų atsisakyti rusiškos naftos, o naftos perdirbimo gamykloms modernizuoti ir naftotiekiui, kuriuo tiekiama nafta iš Kroatijos, išplėsti prireiktų maždaug 750 mln. eurų investicijų.

V. Orbanas taip pat teigė, kad ilgesnio laikotarpio ekonomikos pertvarkymas, siekiant atsisakyti rusiškos naftos, gali kainuoti iki 18 mlrd. eurų, todėl jis tikisi, kad ES skirs lėšų tokiam perėjimui.

Šiuo metu didžioji dalis Vengrijos naftos gaunama iš Rusijos tiekiamo naftotiekio „Družba”, kuris eina per Slovakiją, Čekiją ir Vengriją. Šioms trims ES šalims, neturinčioms išėjimo į jūrą, būtų didžiausia problema rasti alternatyvų naftos tiekimui, todėl jos išreiškė nepritarimą naftos embargui.

Europos Komisija deda daug pastangų, kad Vengrija pritartų sankcijų paketui. Į savo planą atsisakyti rusiško iškastinio kuro ji įtraukė papildomus finansavimo šaltinius, kurie galėtų būti skiriami per COVID-19 atkūrimo ir atsparumo fondą, kad padėtų ES šalims atsisakyti rusiškų dujų.

Komisijos pasiūlyme taip pat panaikinti tam tikri kriterijai „nedaryti didelės žalos”, kurie leistų papildomai investuoti į iškastinio kuro infrastruktūrą. ES vykdomosios valdžios institucijų skaičiavimais, visoje ES reikia papildomų 1,5-2 mlrd. eurų naftos sektoriuje ir 10 mlrd. eurų dujų sektoriuje.

„Atsižvelgiant į tai, kad turime turėti galimybę šiek tiek investuoti ir į naftos bei dujų infrastruktūrą […], reglamentu leidžiama ribotai ir tikslingai nukrypti nuo principo „nedaryti didelės žalos” tik šiems tikslams”, – sakė ES pareigūnas.

ES pareigūno teigimu, pagal šį pasiūlymą Vengrija galėtų gauti 345-346 mln. eurų finansavimą, tačiau tai sudaro mažiau nei pusę nuo 750 mln. eurų sumos, kurios Vengrija reikalavo savo modernizacijai.

Be to, dėl didžiosios dalies šių pinigų Budapeštui kelia didelių problemų COVID-19 fondo lėšos, nes šiuo metu Vengrijai skirta pinigų dalis yra įšaldyta, esą ji neatitinka teisinės valstybės kriterijų.

Pasak V. Orbano, Komisijos plano nepakanka. Savo laiške Micheliui jis peikė pasiūlymą, teigdamas, kad jame nenumatyta papildoma pagalba neturinčioms išėjimo į jūrą ES šalims ir nenurodoma „finansavimo, skirto padėti diversifikuoti iškastinio kuro infrastruktūrą, tvarka ir laikas”.

V. Orbanas taip pat pabrėžė, kad problemų kels atkūrimo fondai, teigdamas, kad jie „nėra vienodai prieinami” visoms ES šalims.

ES nerimaujama, kad nuolaidžiavimas Vengrijai sumažintų standartus, susijusius su teisinės valstybės principais, ir jei Vengrijai būtų aktyviai kompensuota už naftos embargo palaikymą, kitos šalys taip pat turėtų teisę reikalauti kompensacijos.

Tuo tarpu Budapeštas aiškiai pareiškė, kad nenori, jog kitą savaitę vyksiančiame posėdyje būtų svarstomas sankcijų klausimas. ES diplomatai teigė, kad sankcijos gali „sužlugdyti” ES aukščiausiojo lygio susitikimo diskusijas.

V. Orbanas laiške V. Micheliui rašė: „Vengrija negali susitarti dėl 6-ojo sankcijų paketo, kol derybose nepavyks išspręsti visų neišspręstų klausimų. Sprendimai turi būti priimami pirmiau nei sankcijos”.

Pilno naftos draudimo alternatyvos

1. Jei Vengrija nepritartų dabartiniam šeštajam paketui, yra alternatyvų, kurios leistų jį priimti. Pavyzdžiui, vadovai galėtų pasirinkti:
2. padalyti paketą ir priimti jį be naftos draudimo. Tačiau tai gali reikšti viešą nesėkmės pripažinimą, be to, Ukraina daro spaudimą sutikti su naftos draudimu, kuris vargu ar bus priimtas.
3. taikyti sankcijas tik už energijos tiekimą jūra, o ne vamzdynais, kuriais tiekiama nafta, nuo kurios priklauso Vengrija. Tačiau tai neproporcingai smogtų tam tikroms ES šalims ir reikštų skirtingas degalų kainas visoje Europoje.
4. taikyti muitų tarifą rusiškai naftai, kad jos importas taptų brangesnis, o gautas pajamas panaudoti Ukrainai atstatyti. Tai paskatintų diversifikuoti tiekimą iš Rusijos, tačiau tarifas greičiausiai būtų perkeltas vartotojams ir pagilintų energetikos krizę.

Nors sekmadienį (gegužės 29 d.) ES ambasadoriai turėtų susitikti, kad iki aukščiausiojo lygio susitikimo parengtų galimą vienuoliktos valandos susitarimą, vis mažiau tikėtina, kad susitarimą pavyks pasiekti.

EURACTIV žiniomis, Budapešto pasipriešinimas nuvylė daugelį kitų ES valstybių narių, ypač Baltijos, Lenkijos ir Šiaurės šalis.

„Vengrija gavo įsipareigojimus dėl visko, kas buvo techniškai ir praktiškai pagrįsta, bet jei jie nori prekiauti su karo nusikaltėliais, tai jų pasirinkimas”, – sakė vienas nepatenkintas Rytų Europos diplomatas.

ES sankcijoms reikia vienbalsio pritarimo, tačiau, kaip pateikia leidinys, kai kurie ES pareigūnai ieško teisinių galimybių, kaip apeiti galimą blokavimą.

Viena iš tokių galimybių – ES valstybėms narėms dvišaliu pagrindu įvesti sankcijas Maskvai.

Paklaustas, ar sankcijų paketo perkėlimas į priekį su 26 ES valstybėmis narėmis be Vengrijos būtų viena iš galimybių, ES diplomatas atsakė, kad „techniškai viskas įmanoma, tai įmanoma ir politiškai”.

Tačiau ES pareigūnai sakė, kad tokia galimybė būtų „kraštutinė priemonė”, nes ji pakenktų vienybės įvaizdžiui, kurį blokas nori pademonstruoti Maskvai.

Daugelis santūriai nusiteikusių valstybių narių taip pat pasisako už tai, kad būtų tęsiamas darbas su visu paketu, o ne rizikuojama parodyti ES susiskaldymą, jei būtų dirbama tik su jo dalimis.

Be to, vengimas susitarti dėl visiško Rusijos naftos draudimo gali būti nepalankiai įvertintas Ukrainoje.

„Kiek dar savaičių ES bandys susitarti dėl šešto paketo?” Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai sakydamas kalbą, pridūrė, kad Maskva iš ES už energijos tiekimą kasdien gauna milijardą eurų.

„Spaudimas Rusijai yra tiesiogine prasme gyvybių gelbėjimo klausimas. Ir kiekviena delsimo, silpnumo, įvairių ginčų ar pasiūlymų „nuraminti” agresorių aukos sąskaita diena, reiškia, kad žūsta daugiau ukrainiečių”, – pridūrė jis.

Zelenskio komentarai taip pat buvo akivaizdžiai nukreipti prieš Vengriją.

„Žinoma, esu dėkingas tiems draugams, kurie pasisako už naujas sankcijas. Tačiau iš kur žmonės, blokuojantys šį šeštąjį paketą, turi galios? Kodėl jiems leidžiama turėti tokią valdžią?” – klausė jis.