infa.lt

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad Rusija sąmoningai ginkluojasi maistu ir badu, siekdama įgyti pasaulinę galią, ir įspėjo, kad dėl jos veiksmų labiausiai nukentės pažeidžiamiausi pasaulio gyventojai, rašo Euractiv.

Vasario 24 d. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pasaulinę tiekimo grandinę apėmė netikrumas, ypač dėl kviečių, grūdų ir maistinio aliejaus tiekimo.

„Esame liudininkai, kaip Rusija ginkluojasi savo energijos tiekimu. Tai turi pasaulinių pasekmių. Deja, matome, kad tas pats dėsningumas ryškėja ir apsirūpinimo maistu srityje”, – sakė ji antradienį (gegužės 24 d.) Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forumo metiniame susitikime.

Rusija naudoja dvigubą puolimą: kaupia savo eksportuojamus maisto produktus kaip „šantažo formą”, o Rusijos okupuotoje Ukrainoje konfiskuoja grūdų atsargas ir techniką, bombarduoja grūdų sandėlius ir blokuoja Ukrainos laivus, pilnus kviečių ir saulėgrąžų sėklų.

Taip Rusija „sąmoningai kelia pasaulines kainas arba prekiauja kviečiais mainais į politinę paramą” ir „naudojasi badu ir grūdais, kad įgytų galią”, – sakė ji, smerkdama „gėdingus” Rusijos veiksmus.

Jos žodžiai atkartoja ES vyriausiojo diplomato Josepo Borrello žodžius, kuris gegužės 20 d. Užsienio reikalų tarybos posėdyje perspėjo, kad pasaulio maisto tiekimui „gresia pavojus”, o tai rodo, kad maisto gamyba vis dažniau laikoma pagrindine saugumo politika.

Šiuo metu Ukrainoje yra įstrigę 20 mln. tonų kviečių, kurie kartu su Rusija sudaro iki trečdalio pasaulio grūdų eksporto.

Paprastai Ukraina per mėnesį eksportuoja penkis milijonus tonų grūdų, tačiau šiuo metu jai pavyksta eksportuoti tik nedidelę dalį – nuo 200 000 iki milijono tonų per mėnesį.

Ursula von der Leyen pažymėjo, kad Rusijos veiksmų pasekmės jau jaučiamos visame pasaulyje, nes sparčiai kyla grūdų kainos.

Šią savaitę kviečių kaina toliau kilo ir pirmadienį (gegužės 23 d.), Indijai priėmus sprendimą apriboti eksportą, kad būtų užtikrintas nacionalinis aprūpinimas maistu po šalį užklupusios mėnesį trukusios karščio bangos, pakilo iki didžiausios leistinos ribos.

Ji įspėjo, kad šios kainos labiausiai paveiks pažeidžiamiausias šalis.

Pavyzdžiui, duonos kainos Libane nuo karo pradžios išaugo 70 proc. Tuo tarpu pavojaus varpais skambinama ir iš Jemeno, vienos iš labiausiai maisto stokojančių šalių pasaulyje, – JT įspėjo, kad artimiausiais mėnesiais šalyje gali kilti „nepaprastasis bado lygis”.

Ragindama skubiems veiksmams, von der Leyen pabrėžė, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti ir teikti paramą Europos ir pasaulio lygmeniu, įskaitant neseniai paskelbtų vadinamųjų „solidarumo juostų” stiprinimą.

Šiomis juostomis siekiama pagerinti ES ir Ukrainos susisiekimą eksportuojant grūdus, įskaitant geležinkelius, kai dėl Rusijos invazijos blokuojami Ukrainos uostai.

EK pirmininkė taip pat pabrėžė, kad ji aktyviai dirba siekdama remti Afriką, kad būtų panaikinta „nesveika priklausomybė” nuo maisto importo ir žemės ūkio sistema būtų pritaikyta kovoti su klimato kaita ir vandens trūkumu.

Tuo pačiu Ursula von der Leyen pridūrė, kad ES taip pat didina savo gamybą, siekdama „sumažinti spaudimą pasaulinėms maisto rinkoms”.

Neseniai Europos Komisija patvirtino keletą priemonių, kuriomis siekiama padidinti maisto gamybą ES, įskaitant nukrypti leidžiančias nuostatas dėl aplinkosaugos priemonių, kurios leistų ūkininkams šiais metais sėti javus ekologiškai jautriose vietovėse.

Tuo tarpu JAV prezidentas, Joe Bidenas pareiškė, kad Rusijai toliau blokuojant Ukrainos uostus nukreips tolimojo skrydžio raketas į Rusijos karo laivus, kas iš esmės reikštų karo paskelbimą.