infa.lt

asociatyvi nuotr.

Ukrainos pareigūnai vis labiau nusivilia J. Bideno administracijos pasipriešinimu tiekti Ukrainai JAV gaminamas ilgojo nuotolio raketų sistemas – ginklus, kurie, pasak Kijevo, yra labai svarbūs norint įveikti Rusiją Donbase vykstančiose sunkiosios artilerijos dvikovose, rašo Politico.

Ukrainos vyriausybės pareigūnai jau kelis mėnesius prašo JAV atsiųsti daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS). Tačiau trys su šiuo klausimu susipažinę asmenys teigia ukrainiečius nerimaujant dėl to, kad Baltieji rūmai sulaiko, nes baiminasi, jog šis ginklas gali būti panaudotas smūgiams Rusijos teritorijoje, taip išplečiant ir pratęsiant konfliktą.

Bideno administracijos pareigūnas, panoręs likti anonimišku, sakė, kad „turime priimti sprendimus dėl to, kokios ginkluotės sistemos duoda didžiausią efektą”, kai Kongresas skiria pinigus Ukrainai. Per pastarąsias kelias savaites, kai buvo pradėtas mažinti naujausias finansavimo paketas, administracija nusprendė, kad „efektyviau ir veiksmingiau siųsti 90 M777 [haubicas], nes jų galima siųsti daugiau” ir daugiau amunicijos už tą pačią kainą nei daug mažesnį skaičių MLRS.

Per pastaruosius kelis mėnesius JAV aprūpino Ukrainą senesnėmis, sovietinių laikų daugkartinio paleidimo raketų sistemomis, ištyrusios sąjungininkų, vis dar naudojančių senesnę ginkluotę, sandėlius. Tačiau tikslesnės ir galingesnės amerikietiškos sistemos yra tai, ko Kijevas ieško, kad galėtų sustabdyti Rusijos puolimą Donbase.

Tačiau Baltuosiuose rūmuose vis dar nerimaujama, kad šios sistemos ar jos giminaičio, didelio judrumo artilerijos raketų sistemos siuntimą Ukrainai, Kremlius gali vertinti kaip eskalaciją, atsižvelgiant į tai, kad ginklo veikimo nuotolis yra ilgesnis ir jo griaunamoji galia didesnė nei tradicinės artilerijos, pavyzdžiui, haubicų ar senesnių sovietinių raketų paleidimo įrenginių.

Daugybinio paleidimo raketų sistema M270 pirmą kartą buvo pagaminta JAV kariuomenei 1983 m. Ji buvo sukurta specialiai tam, kad greitai paleistų 12 raketų ir greitai nuvažiuotų perkrauti, dar iki tol, kol sovietų artilerija priartės prie jų. Ją vis dar naudoja keliolika šalių, o jos veikimo nuotolis, priklausomai nuo naudojamos amunicijos, paprastai siekia nuo 20 iki 40 mylių, kai tuo tarpu pažangiausios raketos gali įveikti daugiau kaip 100 mylių.

Iki šiol Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinė invazija buvo tik pažeminimo mūšio lauke istorija: per virtinę nesėkmingų operacijų žuvo tūkstančiai karių ir buvo sunaikinti šarvuoti daliniai. Šie nuostoliai ir V. Putino seniai žinomas nenuspėjamumas sukėlė tam tikrą nerimą (Baltuosiuose rūmuose), kad ginklai, kurie gali šaudyti raketomis toliau nei viskas, ką šiuo metu turi ukrainiečiai, gali priartinti Rusiją prie cheminio ginklo ar kitų masinio naikinimo ginklų panaudojimo.

Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui praėjusią savaitę sakė, kad V. Putinas gali pereiti į „labiau nenuspėjamą ir potencialiai eskaluojančią trajektoriją”, jei karas užsitęs „arba jei jis manys, kad Rusija pralaimi Ukrainoje”.

Kijevo pareigūnai skundėsi, kad kuo ilgiau Vakarai delsia siųsti visą reikiamą ginkluotę, tuo skaudesnės pasekmės Ukrainos civiliams gyventojams ir tuo daugiau laiko Rusijai suteikiama rengti nelegalius vietos rinkimus jos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose.

„Atsižvelgdami į tai, mes norime kuo greičiau nugalėti priešą ir išvaduoti savo teritorijas”, – antradienį Europos Sąjungos užsienio reikalų tarybai sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Jis pridūrė, kad Ukraina nori greitai įsigyti ginklų, įskaitant „tankus, šarvuotąsias transporto priemones, tolimojo nuotolio ugnies ginklų sistemas (MLRS, sunkiąją artileriją, lėktuvus, raketas)”, sakoma parengtose pastabose.

Šį mėnesį kalbėdamas virtualiame G-7 vadovų susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo konkretesnis, sakydamas šalių vadovams, kad jo šalis „turi gauti visus ginklus ir visą gynybos įrangą, kuri leistų nugalėti priešą – ypač daugkartinio paleidimo raketų sistemas M142 HIMARS ir M270 MLRS bei kitus ginklus, kurių Ukraina prašė pas jus, galingąsias valstybes”.

Didesnis nuotolis, stipresnis smūgis

„Lockheed Martin” gaminamos MLRS leistų Ukrainos kariams šaudyti iš palyginti saugaus atstumo ir greitai susikrauti ginkluotę bei persikelti toliau, kol Rusijos dronai ir artilerija aptiks jų buvimo vietą.

Tai visai kitokio tipo ginklas nei M777 haubicos, kurias J. Bideno administracija per pastarąsias kelias savaites išsiuntė į Ukrainą, ir kurias Rusijos kariai aptikę nukreipia savo šaudymo linijas į besislapstančius šaulius. Tų patrankų veikimo nuotolis yra apie 18 mylių, tačiau vienu metu jos gali šaudyti tik vienu sviediniu ir turi būti velkamos sunkvežimiu, kad galėtų judėti iš vienos vietos į kitą.

Apskritai Ukrainos kariai pasirodė geriau, nei prognozavo dauguma analitikų, rašo Politico, ir per pastarąsias kelias dienas išstūmė rusus iš sostinės Kijevo bei atkovojo šiaurės rytinį Charkovo miestą. Savaitgalį Ukrainos gynybos ministerija pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota grupė karių, pozuojančių prie Rusijos sienos į rytus nuo miesto. „Mes tai padarėme. Esame čia, pone Prezidente”, – sakė vienas iš karių.

J. Bideno administracija Ukrainos kariuomenei jau pateikė ginklų ir atsargų už 4,5 mlrd. dolerių, įskaitant 3,8 mlrd. dolerių nuo Rusijos invazijos vasario 24 d. pradžios. Pirmosiomis savaitėmis pagalbą daugiausia sudarė nuo peties paleidžiamos prieštankinės ir priešlėktuvinės raketos bei šaudmenys.

Tačiau karo eigai pasikeitus ir Ukrainos pajėgoms perėjus į puolimą kai kuriose teritorijose, kad atgautų Rusijos užgrobtas teritorijas, JAV ir Jungtinė Karalystė taip pat pakeitė kryptį, peržengdamos savo pačių nustatytus apribojimus teikti tik gynybinę ginkluotę tiems, kurie akivaizdžiai gali vykdyti puolamąsias operacijas.

Šiuos paketus sudarė haubicos, raketos, šarvuočiai, radiolokacinės sistemos, tankai, kamikadzės bei stebėjimo dronai, kurie buvo skubiai siunčiami į frontą, kai kova nuo artimų mūšių Kijevo priemiesčiuose persikėlė į artilerijos mūšius Donbase.

Antradienį paskelbtame britų žvalgybos vertinime perspėjama, kad „artimiausiomis savaitėmis Rusija greičiausiai ir toliau daug remsis masiniais artilerijos smūgiais, bandydama atgauti savo puolimo Donbase pagreitį”.

JAV ginklų perdavimo Ukrainai padėtis yra kintanti. Prezidento įgaliojimai mažinti ginkluotės kiekį, t. y. kiekį, kurį jis gali paimti iš JAV atsargų ir nusiųsti Ukrainai, sumažėjo iki maždaug 100 mln. dolerių – tai didelė suma, tačiau ji riboja tolesnius veiksmus, kol bus atlaisvintas didesnis finansavimas.

Tačiau daugiau lėšų gali pradėti tekėti jau šią savaitę, nes tikimasi, kad Kongresas balsuos dėl 40 mlrd. dolerių karinės ir humanitarinės pagalbos Ukrainai ir Rytų Europai paketo, kuris atvers vartus dar maždaug 20 mlrd. dolerių JAV karinei paramai Ukrainai, reziumuoja Politico.