infa.lt

Dvi savaites diplomatai ir pareigūnai Briuselyje nesėkmingai stengėsi pasiekti 27 ES šalių susitarimą, kad jos nebepirktų Vladimiro Putino naftos, rašo Politico.

Dvi savaites tam trukdė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Ir nors kai kurie diplomatai vis dar tikisi greito susitarimo, gali praeiti dar bent dvi savaitės, kol bus pasirašytas šeštasis ES sankcijų Rusijai paketas.

Trečiadienį blokas ketina pristatyti svarbią energetikos strategiją, kurioje numatytos galimos finansinės galimybės padėti tokioms šalims kaip Vengrija atsisakyti rusiškų angliavandenilių. Kai kurie diplomatai tikėjosi, kad šis momentas padės išlaisvinti V. Orbano paramą.

Tačiau pirmadienį jo vyriausybė iškėlė naują kliūtį – pateikė akis badantį reikalavimą skirti 15-18 mlrd. eurų, kad būtų galima sutepti ratus Vengrijos nenoriai vykdomam perėjimui nuo sunkiosios rusiškos naftos prie alternatyvių degalų.

Ši suma yra labai didelė, palyginti su ankstesne 750 mln. eurų kaina, kurią Vengrija buvo nustačiusi naftos perdirbimo gamyklų ir vamzdynų infrastruktūrai pritaikyti.

Šis reikalavimas suerzino diplomatus ir kai kuriuos privertė susimąstyti, ar apskritai kada nors bus pasiektas koks nors susitarimas dėl visos ES draudimo naudoti rusišką naftą.

„Jeigu jūs taip aukštai iškėlėte kartelę, kur yra vidurys?” – sakė vienas ES diplomatas. „Visi norime rasti atsakymus į tai, kaip išspręsti Vengrijos ekonomines problemas, tačiau apie tokius skaičius negali būti nė kalbos.”

Kitos ES šalies diplomatas šį gambitą pavadino „amoraliu”, pabrėždamas, kad tokios derybos nėra tinkamos karo metu.

Taikymasis į V. Putino naftos pramonę yra svarbiausias veiksnys siekiant nutraukti finansavimo srautą, kuriuo jis naudojasi, kad padėtų apmokėti savo karą Ukrainoje.

Nuo invazijos pradžios ES išleido dešimtis milijardų eurų Rusijos energijos importui.

Gegužės 4 d. išdėstydama savo planą, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pripažino, kad visiškai uždrausti Rusijos žaliavinės naftos ir rafinuoto kuro importą „nebus lengva”. Tačiau ji pridūrė, kad „mes tiesiog privalome tai padaryti”.

Vengrija, neturinti išėjimo į jūrą ir priklausanti nuo naftos tiekimo vamzdynais, stengėsi įrodyti, kad jos nepritarimas ES paketui yra grynai praktinio ir ekonominio, o ne politinio pobūdžio.

Orbanas žada vienybę

Pirmadienį pasakytoje kalboje V. Orbanas sakė, kad netiki sankcijų poveikiu, tačiau „Europos vienybės labui” Vengrija jų neblokuos. Tačiau buvo padaryta išlyga: šios priemonės turi „nekelti pavojaus Vengrijos energetiniam saugumui”.

Tą pačią dieną Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó (Pėteris Sijjártó) nurodė naują 15-18 mlrd. eurų paramos savo šaliai kainą, sakydamas, kad pinigai reikalingi „visiškam Vengrijos energetikos struktūros modernizavimui” ir kovai su kylančiomis kainomis. Jis taip pat pakartojo reikalavimą, kad draudimas nebūtų taikomas vamzdynais tiekiamai rusiškai naftai.

ES pareigūnai ir diplomatai iš pradžių tikėjosi įveikti Vengrijos nenorą pasiūlydami tam tikrą finansinę kompensaciją per trečiadienį paskelbtą REPowerEU strategiją, kurioje bus nustatyta, kaip blokas iki dešimtmečio pabaigos turėtų panaikinti priklausomybę nuo Rusijos energijos importo.

Vis labiau panašu, jog tam, kad Vengrija pritartų vien tik REPowerEU gali nepakakti. Von der Leyen asmeniškai nuvažiavo daugybę kilometrų ir nuvyko į Budapeštą tiesioginėms deryboms su Orbanu po to, kai paaiškėjo jo griežtas nepritarimas.

Tačiau jos kelionė buvo bevaisė. Planuota vaizdo konferencija su regiono lyderiais, kurioje turėjo būti aptarta, kaip padėti Vengrijai prisitaikyti, taip ir neįvyko, o vyriausybių ir diplomatų derybos taip pat įstrigo.

Pirmadienį įvykęs užsienio reikalų ministrų susitikimas baigėsi be pažangos, nes, kaip sakė ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellas, klausimai buvo pernelyg sudėtingi ir jiems išspręsti reikėjo daug daugiau techninio darbo. „Tikiuosi, kad tai neužtruks ilgiau, bet negaliu pasakyti, ar tai užtruks savaitę, ar dvi”, – sakė jis.

Neišvengiamai, dabar Briuselis pradėjo skaičiuoti laiką iki gegužės pabaigoje įvyksiančio specialaus ES vadovų susitikimo.

V. Orbanas ir jo komanda jau pareiškė, kad sankcijos energetikos srityje yra tokios svarbios, kad jas turėtų aptarti valstybių ir vyriausybių vadovai, o ne jų atstovai Briuselyje.

Proveržis aukščiausiojo lygio susitikime

Anksčiau V. Orbanas taip pat teikė pirmenybę deryboms dėl jautrių sprendimų su kolegomis vadovais, o ne diplomatais ir pareigūnais Briuselyje.

Ir, nors kitos šalys mieliau vengia pateikti savo vadovams spręsti techninius energetinio saugumo klausimus, vis dažniau suvokiama, kad gegužės 30-31 d. aukščiausiojo lygio susitikimas gali suteikti geriausią galimybę išeiti iš aklavietės. „Reikia politinio susitarimo aukščiausiu lygiu”, – sakė antrasis diplomatas.

Dabar pasiuntiniai ir pareigūnai Briuselyje nori atsakyti į klausimą: kiek toli Vengrija pasirengusi eiti? V. Orbanas jau ne kartą yra grasinęs veto teise, kad iš ES gautų politinių nuolaidų.

Pavyzdžiui, 2020 m. jis grasino blokuoti ES biudžeto ir ekonomikos atkūrimo dokumentų rinkinį dėl jame išdėstyto susitarimo susieti ES lėšų išmokėjimą su teisinės valstybės principo laikymusi.

Dabar ES pareigūnai ir diplomatai įtaria, kad V. Orbano vilkinimo taktika siekiama priversti Komisiją atsisakyti mažinti finansavimą Vengrijai už tai, kad ji griauna bloko teisinės valstybės standartus, nors derybose dėl naftos sankcijų daugiausia dėmesio skiriama Vengrijos reikalavimams skirti laiko ir pinigų energetikos pertvarkai.

Kelios šalys įspėjo, kad šie du klausimai neturi būti susieti. „Mes aiškiai turime atskirti du dalykus”, – sakė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra.

Diskusija dėl teisinės valstybės principo „yra esminė ir labai svarbi” ES ilgalaikėje perspektyvoje ir neturi būti susilpninta. „Antroji diskusija yra apie energetiką ir apie tai, kaip užtikrinti, kad pasiektume visiems priimtiną susitarimą.”

Tačiau privačiai nusivylimas didėja, o Orbano pozicijos atgarsiai sunkiai prognozuojami. Vienas iš diplomatų sakė: „Šį kartą jie atsidūrė ne toje istorijos pusėje”.